Ketvirtadienis Vilniuje buvo išties ypatinga diena. Truputį po aštuonių ryte prapliupusi liūtis užliejo miestą tokia banga, kokios sostinė nebuvo mačiusi jau apie 20 metų. Skendo gatvės ir automobiliai, o kai kurie vilniečiai į gatves išsitempė gumines valtis ir sėkmingai pokštavo irkluodami.
500 pranešimų, 102 incidentai
Bendrovės „Grinda“ teigimu, ketvirtadienį ryte Vilnių nuplovus galingai vasaros liūčiai, gauta apie 500 gyventojų pranešimų, užfiksuoti 102 incidentai: užlietos gatvės, kiemai, rūsiai ir požeminiai garažai; įgriuvos; nuošliaužos; nuvirtę medžiai.
Kritiniais laikotarpiais avarines situacijas likvidavo apie 20 „Grindos“ ekipažų, dirbo apie 30 technikos vienetų, 100 žmonių. Didžiausias pikas buvo apie 9–11 val., tačiau miesto tvarkymo darbai tęsėsi visą parą. Naktis praėjo gana ramiai.
Didžiausia problema – užtvindytos gatvės: užnešti lietaus surinkimo trapai, spaudimo neatlaikę atsivėrę šuliniai. Avarinės situacijos užfiksuotos daugiau nei 80 gatvių: Geležinio Vilko, T.Narbuto g., vakariniame aplinkkelyje, Minties, Žalgirio g. Gauta daug pranešimų dėl užlietų gyvenamųjų namų kiemų ir rūsių.
„Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad ši liūtis klientams, apsidraudusiems savo turtą, padarė žalos už ne mažiau kaip 200 tūkst. eurų. Draudimo bendrovė BTA tvirtina, kad dažniausiai kreiptasi dėl pagalbos kelyje, taip pat nukentėjo viešieji administraciniai pastatai, užlietos ir apsemtos gyvenamosios patalpos, apgadinti stogai. Preliminariais duomenimis, liūties žala gyventojų turtui vidutiniškai siekė 800 eurų.
Susidarė smegduobės
„Eismas strigo vakariniame aplinkkelyje, Saltoniškių ir T.Narbuto g. bei Geležinio Vilko ir Žalgirio g. sankryžose, tačiau ten eismas atnaujintas jau apie 12 val. Buvo valomi lietaus vandens surinkimo trapai. Šiuo metu šluojamos smėlio sankaupos“, – teigė „Grindos“ atstovė spaudai Dovilė Lisauskaitė.
Mieste užfiksuota ir įgriuvų: P.Vileišio gatvėje išplauta apie 50 kub. metrų grunto, ši įgriuva buvo lokalizuota užpilant betono skalda, jos nuvežti 6 sunkvežimiai, tad, „Grindos“ teigimu, pavojinga situacija likviduota.
Kita smegduobė susidarė Pelesos gatvėje, kur išplauta apie 15 kub. metrų grunto, susidarė 1,5 m gylio 8 kv. m ploto duobė. „Grindos“ specialistai nuardė asfalto dangą, o atsivėrusią duobę ketinta užpilti skalda, skaičiuojama, kad prireiks apie 12 kub. m skaldos.
Dar kelios mažesnės įgriuvos susiformavo Vytenio, Tilto, Kęstučio, Miglos, Liejyklos gatvėse. Naktį lietus išplovė kelis kelkraščius Markučiuose ir Šnipiškėse. Šios pavojingos vietos tvarkomos.
Užpylė vakarinį aplinkkelį
Ypač prasta situacija ketvirtadienį susidarė vakariniame aplinkkelyje. Vos prieš pusmetį atidarytoje trečiojoje atkarpoje vanduo pakilo iki tokio lygio, kad kai kurie automobiliai tiesiog skendo. Be to, čia, ties Rygos gatve, lietus išplovė apie 30 kv. metrų grunto – susidarė nemaža nuošliauža. Teigta, kad taip nutiko dėl to, jog šlaitai dar nesutvirtėjo, augmenija neįaugusi.
Vakarinį aplinkkelį stačiusi bendrovė „Kauno tiltai“ tvirtina, kad ši gatvė iki šiol buvo tvarkinga ir parengta saugiai eksploatuoti, o eismo srautai ja augo. „Vis dėlto gamtos stichija, kurios padarinius pajuto visas miestas, turėjo įtakos ir šiam keliui. Vakariniame aplinkkelyje dirbantys mūsų specialistai nustatė, kad ketvirtadienį, jau pasibaigus liūčiai, apie vidurdienį, susiformavo įgriūva šalia naujo, dar neatidaryto, viaduko ties Rygos gatve. Dėl incidento dalį kelio dangos padengė smėlis, šie padariniai likviduojami ir įtakos kelio saugumui neturės“, – ketvirtadienį pranešime spaudai teigė „Kauno tiltai“.
Incidento priežastys kol kas nėra aiškios, „Kauno tiltai“ tvirtina jas besiaiškinantys su Vilniaus miesto savivaldybe. „Esame tikri, kad ši įgriuva negalėjo tapti situacijos, kai aplinkkelyje ties sankryža su Pilaitės prospektu buvo apsemtas kelio ruožas, priežastimi. Ji susiformavo vėliau ir kitoje vietoje. Mūsų specialistai Vilniaus Vakarinį aplinkkelį stebės ir situaciją vertins per visą stichinį laikotarpį, kad galėtų reaguoti į gamtos reiškinių padarinius ir nedelsiant imtis veiksmų“, – teigta pranešime.
Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius 15min sakė, kad tarnybos kol kas skaičiuoja, kiek patirta nuostolių ir kokių atstatymo darbų dar reikia. „Bandysime viską greitai atstatyti – tiek P.Vileišio gatvės įgriuvą ir kitur, tiek aplinkkelio nuošliaužas. Aš pats vakar vakare dar pravažiavau aplinkkeliu, tai nėra taip tragiškai, kaip iš pat pradžių atrodė. Yra vienoje vietoje prie viaduko ir betonas pagraužtas šiek tiek. Tie darbai bus remonto atliekami“, – teigė jis.
Natūralu, kai užkemši vonią purvu, vanduo iš jos neišteka, natūralu, – sakė L.Kvedaravičius.
Priežastis, anot vicemero, paprasta: gruntas nesusigulėjęs, nesusiformavęs augalinis sluoksnis, tad tokia liūtis jį nuplovė. „Šlaitai ganėtinai statūs ir toks vandens kiekis, kaip vakar iškrito, yra įspūdingas – 56 litrai į kv. metrą. Vienu metu toks šokinis vandens dušas pavojingas žemės sluoksniui. Atsitiko keliose vietose, kur buvo silpnesnis gruntas, ir nuplovė. Užsikimšo žemėmis, smėlio, biotekstile pralaidos, kai jas išvalė – viskas nutekėjo. Natūralu, kai užkemši vonią purvu, vanduo iš jos neišteka, natūralu“, – sakė L.Kvedaravičius.
Planuoja atnaujinti už ES pinigus
Vilniaus lietaus nuotekų sistema – sena ir gana apleista, todėl tikimasi jau kitąmet pradėti jos tvarkymą. Šiuo metu ruošiami projektai, darbams bus naudojamos Europos Sąjungos lėšos.
„Projektavimo darbai jau baigiami, bus skelbiami konkursai. Bus tvarkomos keturios nuotekynės ES lėšomis. Didžiuliai projektai planuojami, nes daugelį metų nebuvo kreipiamas dėmesys į tai. Karoliniškių, pagrindinė nuotekynė prie Edukologijos universiteto tilto bus tvarkomos. Nes vandens kiekiai didėja, daugėja kietųjų dangų – asfaltuotų gatvių, dėl to suteka didesni vandens kiekiai į lietaus kanalizaciją“, – teigė vicemeras.
Tikimasi, kad darbai turėtų prasidėti 2018 metais. 2017 m. balandžio 5 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra ir UAB „Grinda“ jau pasirašė projekto „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“ finansavimo sutartį. Panaudojant ES ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšas, numatoma stambiausių paviršinių nuotekų mazgų rekonstrukcija.
Per trejus metus bus iš esmės rekonstruota paviršinių nuotekų infrastruktūra Šeškinės komplekso prieigose, T.Narbuto-Saltoniškių bei Geležinio Vilko gatvėse – bus tiesiami papildomi didelio diametro lietaus nuotekų magistraliniai vamzdžiai, staigių liūčių atveju vanduo bus surenkamas į akumuliacines talpyklas. Tiesioginę projekto naudą pajus daugiau nei 150 tūkst. Šeškinės, Fabijoniškių, Justiniškių, Pašilaičių, Karoliniškių gyventojų, taip pat gyvenantys T.Narbuto, Saltoniškių, Geležinio Vilko gatvėse.
Skendo butai ir laiptinės
Pastarąsias dvi naktis sostinę plovęs lietus atvėrė ir senų daugiabučių namų žaizdas. Pastatų priežiūros bendrovė „Mano būstas“ informuoja, kad vien birželio 29-osios naktį skambučių dėl avarijų – užlietų laiptinių ir butų – sulaukta 70 proc. daugiau nei vidutiniškai, o įmonės avarinė tarnyba jau antrą parą dirba su keturiskart padidintomis pajėgomis. Didžiausios problemos – persenę lietaus nuotekų tinklai, į kuriuos, anot „Mano būsto“ atstovų, gyventojai nėra linkę investuoti.
Norėdama lokalizuoti šią avariją, „Grinda“ susidūrė su problemomis, kadangi ilgai negalėjo į įvykio vietą privažiuoti sunkioji technika, todėl vanduo buvo nukreipinėjamas rankiniu būdu. Penktadienio rytą gruntas nuo važiuojamosios kelio dalies tebebuvo valomas.
Audra laužė ir medžius, tačiau šių pranešimų „Grinda“ gavo tik 15, pavojus pašalintas.
Taip pat gauta apie 30 pagalbos prašymų iš gyventojų, namų bendrijų ir butus administruojančių įmonių dėl pratekančių stogų, užtvindytų butų, kiemų ir požeminių garažų.
