Pastaruosius kelis mėnesius sostinėje veikė vos kelios vaizdo stebėjimo kameros viešosiose erdvėse. Bet situacija pasikeitė – Vilniaus savivaldybė pagaliau įgyvendino seniai žadėtą projektą ir miestą jau stebi 103 naujos kameros. Vilniaus Vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Saulius Gagas sako, kad policija džiaugiasi naujais įrankiais, kuriuos jiems dovanojo Vilniaus savivaldybė. Viršininkas naująją sistemą pristatė kartu su sostinės meru Remigijumi Šimašiumi.
Jungtis galės ir bendruomenės
Tos 103 kameros, kaip sako Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas, dar ne viskas: „Dar 12 iš Sereikiškių parko. Ir kas yra svarbiausia – į šią sistemą gali jungtis bendruomenės per savo saugios kaimynystės programas, kai kameros stebi ne privačius kiemus, o viešąsias erdves. Tokių teritorijų Vilniaus mieste yra ir tokių pageidavimų buvo tiek iš tirštai apgyvendintų rajonų – Justiniškių, Fabijoniškių, tiek iš naujai besiformuojančių mikrorajonų pakraščiuose – Kalnėnuose ir t.t.“
Stebėjimo pultas įrengtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje buveinėje Birželio 23-iosios g. 16, kur ir stebimos viešosios erdvės, vaizdo kamerų užfiksuoti vaizdai ir garsas realiu laiku perduodami į pultą ir savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnams. Tačiau vien žmonių akimis pasikliauti nereikės – pati stebėjimo sistema yra išmani ir turi daug privalumų.
„Šie vaizdai ne tik matomi. Sistema technologiškai yra gerokai inovatyvesnė ir pažangesnė lyginant su anksčiau buvusiomis stebėjimo sistemomis. Anksčiau sėdėjo žmonės ir stebėjo monitorius, bet, kaip žinia, žmogaus pastabumas, gebėjimas vienu metu matyti 14 ar 15 monitorių yra ribotas. Ši sistema turi programinės įrangos galimybes pagal įvairius parametrus nuspėti, pamatyti viešosios tvarkos pažeidimus – kai kur yra garso davikliai, kurie fiksuoja dūžį, jeigu laužiamasi į automobilį ar dūžta vitrina. Taip pat yra veido atpažinimo algoritmai, kurie gali būti naudojami ypatingais atvejais, tiriant nusikaltimus ir pan.“, – apie naująją sistemą pasakojo G.Paluckas.
Vilniaus Vyriausiojo policijos komisariato viršininkas S.Gagas sako, kad kol kas šios funkcijos dar neveikia, bet tokios galimybės yra – ir atpažinti veidus, ir fiksuoti garsus. „Savivaldybė yra įdarbinusi du darbuotojus, kurios mūsų patalpose stebi kameras. Vaizdas įrašomas. Tas vietas, kurios mums jautriausios, mes stebime, tarkim, Gedimino pr., kur tam tikrais momentais žmonių susitelkimas yra didžiausias. Atvykimas į darbą Stoties rajone. Žinome, kur kas vyksta vakarais“, – pasakojo apie būsimą veiklą S.Gagas.
Taip pat bus reaguojama į tai, kur pagal iškvietimus važiuoja policijos pareigūnai, ten bus nukreipiamos ir kameros, jeigu jos ten yra. „Turime pavyzdį – Suomijos Turku mieste pernai nusikalstama veika buvo vykdoma vieno piliečio, kai jis su peiliu aikštėje vieną po kito badė asmenis. Policija gavo labai daug pranešimų, o jis įdurdavo ir bėgdavo prie kitos aukos. Šiuo atveju labai padėjo vaizdo stebėjimas, galima buvo nukreipti vaizdo kameras ir per tris minutes asmuo buvo nustatytas ir sulaikytas“, – pasakojo Vilniaus policijos vadovas apie kolegų Suomijoje patirtį.
Anot Vilniaus mero R.Šimašiaus, iš viso vaizdo stebėjimo sistema kainuos 900 tūkst. eurų per septynerius metus. Tiek kainavo kameras įsigyti ir bus sumokėta už jų priežiūrą per tuos metus. Konkursą įdiegimui ir priežiūrai laimėjo „Telia“.
Visų žada nesekti
Asmens saugumas yra garantuojamas, tretiesiems asmenims mes tos informacijos neteiksime, dėl to nereikėtų išgyventi, – užtikrino S.Gagas.
„Noriu pasidžiaugti, kad Vilniaus miestas yra saugus miestas, tai turbūt viena iš saugiausių ar net saugiausia Europos sostinė. Jeigu žiūrėtume į nusikaltimus viešojoje erdvėje, kurie įvyksta, tai tokių nusikaltimų prieš keliolika metų įvykdavo per dieną daugiau, nei dabar įvyksta per savaitę. Noriu padėkoti ir policijos pareigūnams ir miestiečiams, kad gyvename mieste, kuriame yra saugu. Bet net ir saugiame mieste visko pasitaiko, visko atsitinka, tad kamerų poreikis buvo seniai iškilęs“, – sakė R.Šimašius.
Sistemos pristatyme skirtoje spaudos konferencijoje S.Gagas tvirtino, kad kameros ir vaizdas, gaunamas iš kamerų, yra tik policijos reikmėms – viešajai tvarkai užtikrinti, atskleisti nusikaltimus.
„Jeigu kai kam kilo abejonių, gal bus naudojama sistema sekimui ar žiūrima į privačias erdves, iš tiesų taip nėra. Tos dalys, kurios yra privačios, nestebimos, jos retušuojamos automatiškai ir tai yra mūsų nedominantis dalykas. Asmens saugumas yra garantuojamas, tretiesiems asmenims mes tos informacijos neteiksime, dėl to nereikėtų išgyventi, – užtikrino Vilniaus policijos viršininkas. – Tai tik prevencijai, nusikaltimų atskleidimui. Tai nėra nauja, daroma visoje Europoje, Vilniuje irgi buvo daroma – 2002 metais buvo įdiegtos pirmosios kameros.“
Jis apgailestavo, kad pastaruosius metus šis procesas strigo. „Dabar vaizdas daug kokybiškesnis, labai palengvina tai mums darbą. Nuo to momento, kai pradėjome jungti kameras – kovo 19 dienos – jau užfiksuoti pirmieji 224 pažeidimai, tokie kaip viešosios tvarkos pažeidimai, muštynės, alkoholinių gėrimų vartojimas viešoje vietoje, narkotinių medžiagų vartojimas ir platinimas, kelių eismo taisyklių pažeidimai, vagystės“, – sakė S.Gagas.
Operatyviai bus galima pamatyti ir kišenvagius, grafitininkus bei pan. Iš kamerų gautas vaizdas bus saugomas mėnesį, išskyrus atvejus, kai bus pradėti tyrimai, tuomet bus vaizdai archyvuojami.
Tabore – 4 kameros
Kamerų bus skirtinguose rajonuose. Kaip sakė vicemeras, kameros mieste išdėstytos pagal suderintą planą su policija, pagal tam tikrą kriminogeninės situacijos statistiką – viešosios tvarkos pažeidimų, plėšimų, vagysčių dažnumą. „Tarkim, tabore 4 kameros dėl suprantamų priežasčių. Kameros, pasikeitus situacijai, gali būti perkeliamos, jeigu toje vietoje situacija susitvarko ir pažeidimų nebūna“, – sakė Vilniaus mero pavaduotojas.
Visą žemėlapį galima pamatyti čia.
Ateityje kamerų bus ir daugiau. Anot R.Šimašiaus, poreikis yra didelis, bet kiek jų bus – nėra tiksliai aišku, nes tai priklausys nuo kainų taip pat, ne tik poreikio, bet galbūt atsiras dar tiek pat.
Vietos, pasak S.Gago, pasirinktos atlikus analizę – nusikaltimų, administracinių nusižengimų. Kameros tikrai bus Gedimino pr., Rotušės ir Katedros a., Geležinkelio stotyje, tabore, prie įvažiavimų į miestą ir t.t.
S.Gagas dar prieš sistemos pristatymą LRT radijui sakė, kad naujų kamerų atsiradimas palengvins pareigūnams darbą aiškinantis ne tik viešosios tvarkos pažeidimus, bet ir kriminalinius nusikaltimus.
„Gruodžio mėnesį Vilniaus mieste mes turėjome tik 5 veikiančias kameras, t. y. beveik nieko. Dabar turime daugiau nei 100 kamerų, kurios stebi ne tik centrą, bet ir taborą, dalis jų yra miegamuosiuose rajonuose. Šios kameros buvo įdiegtos atsižvelgiant į policijos informaciją, sudarytą žemėlapį, „juodąsias dėmes“, daug metų fiksuojamus pažeidimus“, – sakė S.Gagas.
