Sostinės lietaus kanalizacijos tinklus prižiūrinčios bendrovės „Grinda“ direktorius Algimantas Vilūnas naujienų portalui 15min.lt sakė, kad Vilniaus lietaus nuotekų tinklai yra per maži, kad susidorotų su tokiomis liūtimis, kokia užklupo trečiadienio pavakarę.
„Jie niekados nebuvo projektuojami tokioms liūtims. (...) Įsivaizduokite, po Geležinio Vilko gatve eina stačiakampis vamzdynas 2 metrų aukščio ir 1,8 metro pločio. Jis buvo pilnas vandens ir dar tiek pat vandens bėgo per viršų“, – kalbėjo A.Vilūnas.
Anot jo, iš po žemių einantis slėgis Geležinio Vilko gatvėje iškilnojo asfalto dangą, plėšė vandens surinkimo šulinėlius, lietus paplovė kelkraščius Šilo, Žaliųjų Ežerų, Belmonto gatvėse.
Vilniaus savivaldybės Komunalinio ūkio departamento direktorius Virginijus Pauža sakė, kad lietaus padarinius tvarkančios avarinės tarnybos dirba visu pajėgumu. „Į miestą išleisti visi ekipažai. Kiek truks tvarkymas, nežinau. Jeigu vėl bus liūtis, darbai sustos“, – sakė V.Pauža ir pridūrė, kad stichijos padaryta žala dar nėra iki galo aiški.
Lietaus kanalizacijos netvarkys
A.Vilūnas pabrėžė, kad lietaus kanalizacijos tinklai mieste buvo įrengti prieš trisdešimt ir daugiau metų, o neseniai praūžus dideliam statybų bumui smarkiai padaugėjo vandens, patenkančio būtent į kanalizaciją. „Taip nutiko todėl, kad daugybė žaliųjų teritorijų virto urbanizuotomis teritorijomis“, – aiškino A.Vilūnas.
Jei matai patvinusią vietą, tai ir nevažiuok. Čia reikia vadovautis protingumo principu. Tvinstančios gatvės nėra mūsų kaltė, – sakė A.Vilūnas.
Vilniaus savivaldybės Komunalinio ūkio departamento direktorius su juo nesutiko. „Lietaus kanalizacijos tinklai nei per maži, nei užsikimšę. Jeigu būtų normalus lietus, miesto funkcionavimui tokių tinklų visiškai pakanka, tačiau kai iškrinta per labai trumpą laiką labai didelis lietaus kiekis, nebespėja subėgti tas vanduo“, – aiškino V.Pauža.
Paklaustas, dėl kokių priežasčių lietaus kanalizacija netvarkoma ir sostinės vairuotojai po smarkesnio lietaus keliose probleminėse vietose nuolat skęsta su savo automobiliais, V.Pauža sakė: „Tai yra liūtis, tai ne lietus. Visa Europa skęsta, tai ar jūs įsivaizduojat, kad ir ten yra netvarkoma? Visur tvarkoma ir problemos yra sprendžiamos.“
Tuo tarpu A.Vilūnas sakė, kad norint išvengti potvynių reikėtų atnaujinti lietaus kanalizaciją. Jo žodžiais tariant, „kloti gretimas linijas arba keisti esamas, kad vamzdžiai spėtų surinkti vandenį“. Vis dėlto jis abejojo, ar tai daryti iš tiesų verta. Esą neapsimoka investuoti į požemį „beprotiškų pinigų“, kad būtų išvengta kelis kartus per metus smarkaus lietaus keliamų potvynių.
Vairuotojams žalos neatlygins
Į asfalte išmuštą duobę sostinės gatvėje įvažiavę ir taip apgadinę savo transporto priemonę vairuotojai gali tikėtis, kad gatves prižiūrinti bendrovė „Grinda“ atlygins patirtą žalą, tačiau potvynio apsemtų automobilių savininkai to greičiausiai nesulauks.
A.Vilūnas sakė, kad šiais metais „Grinda“ sumokėjo nemažai pinigų gatvių duobėse automobilius apgadinusiems vairuotojams, o liūties aukoms žalos atlyginti neketinama. „Jei matai patvinusią vietą, tai ir nevažiuok. Čia reikia vadovautis protingumo principu. Tvinstančios gatvės nėra mūsų kaltė“, – tikino „Grindos“ vadovas.
Tiek jis, tiek V.Pauža aiškino, kad prasidėjus liūčiai neįmanoma užtverti nuolat tvinstančių miesto vietų, kad vairuotojai ten nesusigadintų automobilių. „Jeigu šnekame apie trečiadienį, tai tas lietus atėjo per geras 10 minučių. Nuvažiuoti iki tų vietų ir jas atitverti yra fiziškai neįmanoma“, – sakė Komunalinio ūkio departameto direktorius.
Jis piktinosi, kad užtvinusias vietas mėgindami įveikti vilniečiai važiavo per žaliąsias vejas. „Sąmoningumas tikrai nelabai aukšto lygio, nes esant užtvindytoms gatvėms jie nestovi, nelaukia, o važiuoja per žaliąsias vejas. Jas reikės sutvarkyti, o visa tai kainuoja“, – sakė V.Pauža.
