„Pozicija buvo patvirtinta. Ji yra nepasikeitusi nuo pozicijos, kuri buvo patvirtinta praėjusios kadencijos Vyriausybės, kai byla buvo nagrinėjama pirmos instancijos teisme“, – BNS sakė teisingumo viceministras Paulius Griciūnas.
Vyriausybės sprendimu Lietuvos diplomatai taip pat turėtų įteikti notą Rusijai dėl „teismų veiksmų, pažeidžiančių tarptautinės teisės garantuojamą Lietuvos Respublikos valstybės imunitetą“.
Rusijos Maskvos miesto arbitražo teismas pernai lapkričio 28 dieną nutraukė V.Antonovo inicijuotą bylą. Tąkart tuo pačiu argumentu dėl imuniteto nuo Rusijos teismų jurisdikcijos besirėmusi Lietuva prašė bylą nutraukti arba palikti ieškinį nenagrinėtą.
Buvęs „Snoro“ vadovas šį sprendimą apskundė. Lietuvos Teisingumo ministerijos žiniomis, pirmasis posėdis Rusijos 9-ajame arbitražiniame apeliaciniame teisme numatytas balandžio 13 dieną.
„Lietuva naudojasi imunitetu, nes šioje byloje yra bandoma kelti valstybės atsakomybės klausimą. Tačiau šiuo atveju valstybė nebuvo jokia komercinio sandorio šalis. Klausimas teisme keliamas apie hipotetinius valstybės žalos klausimus“, – sakė viceministras P.Griciūnas.
Anot ministerijos, teismas pasiūlė bylos šalims pateikti motyvuotus atsiliepimus. Tačiau ji pabrėžia, kad jokie procesiniai dokumentai iš jo nebuvo gauti.
Teisingumo viceministras teigė, kad Lietuvos atstovai teismo posėdžiuose nedalyvaus, nes tai gali būti nesuderinama su naudojimusi valstybės imunitetu.
Buvęs bankininkas V.Antonovas reikalauja iš Lietuvos priteisti apie 550 mln. eurų už patirtą turtinę žalą ir žalą verslo reputacijai.
Didžiosios Britanijos teismai užpernai nusprendė tuo metu Londone gyvenusius V.Antonovą ir kitą buvusį „Snoro“ akcininką Raimondą Baranauską išduoti Lietuvai, tačiau pastarieji iš šios valstybės dingo ir dabar slapstosi Rusijoje.
„Snoro“ veikla sustabdyta 2011 metų lapkričio 16 dieną, o bankroto byla bankui iškelta tų pačių metų gruodžio 7 dieną.
