Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 05 13

Vilnius žada pokyčius rajonuose: laisvins iš kolektyvinės gigantomanijos ir sieks, kad neliktų posakio „važiuoju į miestą“

Vilniaus miesto savivaldybė žada tokius pokyčius, kurie sostinę esą išlaisvins iš nepasiteisinusios kolektyvistinės gigantomanijos, trukusios pusę amžiaus. Tokią programą pristatė meras Remigijus Šimašius su vicemeru Valdu Benkunsku bei vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.

Planuojama, kad sovietmečiu pastatyti rajonai bus paversti jaukiomis, žaliomis, gyvomis ir šeimoms patraukliomis vietomis. Esą 31 metus klaidžiojus urbanistinėje dykumoje, pats laikas ir jos išeiti.

Taip skambiai kalbėta apie naujosios atbundančio Vilniaus programos pristatymą.

Nori, kad nesakytų „važiuoju į Miestą“

Spaudos konferencija buvo surengta Paupyje. Kaip ją pradėdamas kalbėjo R.Šimašius, šitas rajonas daug tankesnis nei Karoliniškės, bet žmonės kažkodėl jį mato kaip patrauklų, su daug viešųjų erdvių, prestižinį. Meras priminė, kad gyvenamųjų rajonų atgaivinimą, tvarkymąsi koalicija turi nusimačiusi ir programoje.

„Kartais vaikštai po miestą kelias valandas, o to miesto kaip nėra, taip nėra. Man labai norėtųsi, kad miestiečiai, kurie gyvena Vilniuje, nesvarbu, ar Karoliniškėse, Fabijoniškėse, ar Viršuliškėse, ar Naujojoje Vilnioje ar kituose rajonuose, nesakytų, kad važiuoja į Miestą, kai važiuoja į centrą, Paupį, Senamiestį, ką jie visą laiką sako.

Norisi, kad Miestas būtų jų kieme, jų gatvėje ir jie patirtų tuos džiaugsmus, kuriuos miestiečiai turi tuose rajonuose. Mes žinome, kaip atrodo Miestas – tai gyvas organizmas su gyvomis gatvėmis ir jaukiais, uždarais kiemais. Taip yra Paupyje“, – kalbėjo pristatydamas naują programą meras.

Man labai norėtųsi, kad miestiečiai, kurie gyvena Karoliniškėse, Fabijoniškėse, Viršuliškėse, Naujojoje Vilnioje ar kituose rajonuose, nesakytų, kad važiuoja į Miestą, kai važiuoja į centrą, Paupį, Senamiestį.

Pasak mero, miestas susideda iš viešų erdvių – gatvių, ir privačių – visų pirma kiemų.

Sovietmečiu esą tas balansas buvo sugriautas – sovietiniame meiste nebuvo normalių viešųjų erdvių, nes ten yra ne gatvės, o keliai be socialinio gyvenimo, ir nėra kiemų.

„Taip paprastai sakant, pagalvojau, ar girdėjote tokį posakį sovietinės statybos rajonuose – įėjimas į kiemą. Priemiesčiuose, Senamiestyje tokį pasakymą aš girdžiu. Sovietinių laikų ar ir vėliau, kaip kad Perkūnkiemis irgi yra sovietinė statyba, tik pastatytas vėliau, rajonuose nėra įėjimo į kiemus, yra tik įvažiavimai. Tai reiškia, kad kiemai geriausiu atveju yra tik parkavimo aikštelės, ne daugiau.

Mūsų tikslas – kad atsirastų toks dalykas kaip įėjimas į kiemą, kai gali įeiti ir saugiai būti“, – kalbėjo R.Šimašius.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Remigijus Šimašius ir Antonas Nikitinas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Remigijus Šimašius ir Antonas Nikitinas

Meras rodė Naugarduko gatvės pavyzdį, kuri esą galėtų būti lenktynių trasa, bet gali būti ir socialinio gyvenimo centras.

Jo teigimu, ir renovuoti daugiabučiai neretai netampa viešųjų erdvių centru, o išlieka tokie patys šalti ir nepatrauklūs. Bet esą yra ir kitokių pavyzdžių, kai energetiškai gal ir ne tiek patrauklus pastatas džiugina jo gyventojus, kurie nesikelia į priemiesčius.

„Mes puikiai suprantame sovietinės statybos rajonų privalumus – tai puiki socialinė infrastruktūra, kai mokyklos, darželiai yra prieinami geriau nei kitur, poliklinikos, parduotuvės ir visa kita. Tai geriausias susisiekimas viešuoju transportu, brandūs želdynai ir patogi lokacija, nes netoli Centro.

Jeigu pažiūrėtumėte iš paukščio skrydžio, kai rajonai tvarkingai sustatyti pagal pasaulio kryptis, bet ne pagal gatves.

Bet tuo pačiu tie rajonai turi labai aiškius trūkumus. Pradedant nuo labai arti esančių dalykų – kažkas neatlaiko garso izoliacijos nebuvimo, nes vienas kaimynas klauso kažkokias žinias, o kitas nori ramiai pabūti, tai problema, kažkam trūksta balkonų ir terasų, kiemelių. Trūkta kiemo, nes nėra kur saugiai vaikų išleisti. Nėra gyvų gatvių, patys rajonai be veido. Jeigu pažiūrėtumėte iš paukščio skrydžio, kai rajonai tvarkingai sustatyti pagal pasaulio kryptis, bet ne pagal gatves“, – kalbėjo meras.

R.Šimašius sakė, kad gyventojai bus kviečiami tvarkytis, jiems bus siūloma pagalba ir organizacinė, ir teisinė, kai kur ir finansinė, bus stengiamasi pritraukti ir verslą. Programa susidės iš 13 projektų, ji išdėliota devyneriems metams.

„Įmanoma, kad ir gyvenamieji rajonai būtų tokie, kaip yra čia“, – tikino meras.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aikštė Paupyje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aikštė Paupyje

Siūlys tipinius projektus

Vicemeras Valdas Benkunskas teigė, kad renovacija neturėtų būti tik tai, jog namas apšiltinamas ir tiek. Šiuo metu Vilniuje yra apie 4 tūkst. daugiabučių, kurie dar nėra renovuoti.

„Bet net ir tie namai, kurie renovuoti, didelės laimės gyventojams nesuteikė. Laimės indeksas gyventojų tų renovuotų namų ir šio rajono, kur esame, gerokai skiriasi. Norime pasiūlyti naują renovacijos lygį – daugiau dalykų, ne tik pakeisti langus, apsiūti namą. Daugelis butų yra nepatogūs, gyventojai juos remontuodami griauna sienas, dažnai be leidimo.

Mes norime paruošti tipinius projektus, kurie leistų gyventojams pasikeisti savo namus taip, kad būtų patogu ir tai nekeltų grėsmės. Taip pat bendrąsias erdves leistų tvarkyti pagal bendrą standartą“, – kalbėjo V.Benkunskas.

Tokie tipiniai projektai leis lengviau susitvarkyti dokumentus ir atnaujinti kompleksiškai visą namą su laiptinėmis, balkonais ir t.t.

Kartu, anot V.Benkunsko, miestas bus ir reiklesnis – pagal tokį projektą restauruotas namas turės atitikti ir estetinius standartus.

Kaip pavyzdys galės būti daugiabutis Konstitucijos prospekte, kuris likęs vienintelis senas tarp naujųjų dangoraižių. Jis bus renovuojamas, pasak vicemero, nestandartiškai, tačiau pats gamins sau elektros energiją, galės šildytis ir t.t. Tai esą kainuos brangiau, bet ir kokybė būsianti kitokia.

Derins su gyventojais

Miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis apie Paupį sakė, kad tai pirmasis projektas, kuris kurtas pagal principą, jog čia įsikūrę žmonės galės jaustis kaip savo namuose. Šalia esą yra visa tau reikalinga infrastruktūra, o kaimynai ir turtą pasaugos, ir su jais galėsi aptarti namų reikalus.

„Turėjome tokią konferenciją, kurioje vieningai nutarėme, kad miesto ateitis priklauso ne nuo Senamiesčio, o nuo to, kas nutiks su gyvenamaisiais rajonais. Dauguma žmonių ten tebegyvena. Žmonės bandė prisitaikyti tose rajonuose, žinome apie darželius prie daugiabučių, terasų pirmuose aukštuose.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mindaugas Pakalnis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mindaugas Pakalnis

Formaliai žiūrint tai valstybinės žemės užgrobimas, bet tai ir yra namų kūrimas. Nes kaimynas nenumes nuorūkos į kaimyno prižiūrimą darželį ar grafitininkas neužpieš tokios sienos“, – kalbėjo M.Pakalnis.

Jo teigimu, bus nustatyta, kuriuos želdynus prižiūrės savivaldybė, o kur bus palikta gyventojams. Tarkim, gėlynai prie namų jau būtų gyventojų rūpestis.

„Tai daugiau transformacija priimant sprendimus kartu su gyventojais. Nereikia įsivaizduoti, kad atvažiuos traktorius ir kažką padarys“, – kalbėjo M.Pakalnis.

Pasak mero, idėja viską nugriauti ir statyti rajoną iš naujo nėra priimtina, nes tai netvaru ir nedraugiška aplinkai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs