„Tai – realu, bet žiūrėsim, ką mums duos Neptūnas, kokį vėją užpūs. Sekmadienį mariose turime 10-12 m/s priešpriešinį vėją ir bangas, bet turime planą „B“ - plauksime iš Klaipėdos į Dreverną, Drevernoj lysime į Vilhelmo kanalą ir išvengsim vėjo ir bangų, nes toks vėjas – ne pats palankiausias plaukti į Rusnę“, – sako D. Laukevičius.
Šio iššūkio tikslas – parama Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centrui. Sustodami Panemunės miesteliuose baidarininkai pristatys centro idėjas, skatins jį paremti, kvies prisijungti prie centro rengiamų Vilties akcijų.
„Teko matyti sergančiojo skausmą, teko patirti norą jam padėti ir beviltiškumą, kad negali to padaryti - negali paimti iš jo skausmo, sumažinti ligos, bet vis tiek nori padėti. Mes taip pat norime jiems padėt“, – teigia projekto iniciatorius K. Kvaraciejus.
Projekto dalyvis T. Adomaitis pripažįsta iš pradžių ketinęs plaukti tam, kad sau įrodytų, jog gali tai padaryti, bet vėliau tai įgavo kitą prasme.
„Iš pradžių buvo tik nusiteikimas – įrodysiu, kad galiu. Po apsilankymo onkologijos centre, kai pamačiau, kaip ten viskas yra, plaukiu su mintimi, kad noriu tai padaryti už sergančius – plauksi, nesustosi. Jei skaudės rankas, vis tiek plauksi, negali sustoti, nes plauki ne vien už save“, – įsitikinęs T. Adomaitis.
Šv. Pranciškaus onkologijos centro įkūrimo iniciatoriaus Benedikto Jurčio tvirtinimu, plaukimo idėja atspindi ir paties centro požiūrį.
„Tokia mūsų centro motyvacija - plauk prieš srovę, nesiklausyk, ką kalba kiti, nemirk anksčiau laiko. Vaikinai tai ir parodys. Jie mane labai stebina – tik vienas iš jų yra profesionalas, o kiti – mėgėjai“, – atkreipia dėmesį B. Jarčys.
Lig šiol ilgiausios upės šalyje irkluodamas prieš srovę dar nėra įveikęs nė vienas žygeivis.
