– Esate ne vieną svarbų apdovanojimą pelnęs sportininkais, jūsų pėdomis sėkmingai seka sūnūs. Ar jūs, kaip Europos čempionas eitumėte ginti Lietuvos? Ar įsivaizduojate save ar savo sūnus su ginklais rankose?
– Šiuolaikiniai karai – tai ne vien ginkluotas pasipriešinimas. Už vieno kareivio paprastai stovi labai daug žmonių, kurie jį išlaiko ir sudaro jam sąlygas kovoti: reikia rūpintis tiek maitinimu, tiek kitomis priemonėmis, kad jų nepritrūktų kariui – tam reikia, kad šalyje nenutrūktų visas ekonominis gyvenimas.
Kalbant apie jaunus žmones, manau, kad kiekvienas iš jų turi pasiruošti savarankiškai, kad atėjus dienai „X“ jis galėtų prisidėti prie savo šalies gynimo ir mokėtų elgtis su ginklu. Kare dažniausiai nukenčia tie, kurie yra mažiausiai susipažinę su grėsmėmis, nežino, kaip reaguoti į pavojaus signalus ir to, kas svarbu išgyvenimui. Šių dalykų jauni žmonės gali išmokti tiek tarnaudami kariuomenėje, tiek tokiose organizacijose, kaip Šaulių sąjunga.
Sugriuvus Berlyno sienai, žlugus sovietų imperijai ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvo įsivyravęs sąlyginai taikus laikotarpis, kurį sutrikdė bokštų dvynių griūtis Niujorke 2001 metais, o 2022 – Rusijos invazija į Ukrainą. Grįžome į karų epochą, kuri primena – taika ir laisvė nėra duotybė, jas reikia būti pasiruošus apginti bet kuriuo metu.
– Kokiomis priemonėmis – tiek karinėmis, tiek ne karinėmis – Europa galėtų stiprinti savo saugumą, kad čempionams nereikėtų eiti į mūšį?
– Manau, kad kiekviena šalis privalo savo kariniam parengimui skirti daug dėmesio, nes, pavyzdžiui, Lietuvoje ilgą laiką buvo formuojama nuomonė, kad mes įstojome į NATO, jie mus apgins ir mums nieko labai daug daryti nereikia... Tačiau turime koncentruotis į savo gynybą NATO sudėtyje, nes mes esame arčiausiai galimų grėsmių. Mums tikrai nepakanka NATO rekomendacijų, pavyzdžiui, 2 proc. BVP skyrimo gynybai – šią dalį mes tikrai padidinsime ir būsime geru pavyzdžiu daugeliui ES šalių ir NATO.
Grįžome į karų epochą, kuri primena – taika ir laisvė nėra duotybė.
Gynybos ir saugumo klausimai turi būti pagrindiniai ES darbotvarkėje. Mano manymu, būtina palaikyti mintį dėl ES gynybos ir saugumo komisaro pozicijos sukūrimo, kuri turėtų neabejotinos naudos – leistų stiprinti tarptautinį karinį bendradarbiavimą, užtikrintų geresnę koordinaciją tarp valstybių. Diskusijos dėl šios pozicijos jau prasidėjo praeitoje kadencijoje, o šiuo metu apie tai yra aktyviai diskutuojama ir turėtų būti priimtas teigimas sprendimas.
Taip pat svarbu reikiamą dėmesį skirti ES greitojo reagavimo pajėgoms – didelė dalis jų jau yra sukurta, tačiau jas reikia didinti. Europa suprato, kad jau nebegrįšime į tuos laikus, kurie buvo prieš 10 ar 5 metus – privalome ruoštis galima agresijai iš Rytų ir stengtis tai užkardyti.
ES valstybių narių ginklai turi būti panašūs, o ES vidaus rinkoje būtina skatinti karines inovacijas. Iš pamokų Ukrainoje matome, kad karas dabar yra visai kitoks, nei jam buvo ruošiamasi, planai keičiasi. Visi žinome, kad priešas bus tas pats – o kare su juo yra aktyviai naudojamasi naujomis technologijomis, ypač dronais.
Ir mūsų kariuomenėje artimiausiu metu matysime vis daugiau naudojamų bepiločių orlaivių, nes šios inovatyvios technologijos gali gerai pasitarnauti gynybai. Lietuvoje šios technikos gamybai skiriamas vis didesnis dėmesys – taip ir turėtų būti, nes dronų gamintojai aktyviai prisideda ir savo produkcija remdami Ukrainą.
– Lietuva užtikrina Europos Sąjungos ir NATO rytinės sienos gynimą. Ar manote, kad Europos Sąjunga turėtų investuoti į rytinio flango šalių kariuomenių stiprinimą?
– Manau, kad visi supranta, jog mes užtikriname būtent tos Rytų pusės saugumą. Jau dabar į Lietuvą atvyksta Vokietijos kariai, o rotaciniu principu atvažiuoja ir kitų ES valstybių kariai. Nuolat vyksta pratybos, tad tas dėmesys mums yra rodomas ir dabar. Vis dėlto manau, kad ilgainiui reikėtų dar labiau stiprinti ryšį su sąjungininkais ir dėti pastangas, kad kuo daugiau užsienio valstybių karių būtų Baltijos šalyse, nes mes esame pirmieji, kurie pasitiksime grėsmes iš Rytų.
– Karas neišvengiamai paliečia taikius gyventojus, griauna jų gyvenimus ir kuria migraciją. Kas, jūsų akimis, galėtų padėti tinkamai ją suvaldyti?
– Kiekvienas svetimą šalį užgrobęs priešas svajoja sutikti lojaliai nusiteikusius piliečius ir tikisi, kad nelojalūs bus emigravę. Pasitelkiant agresiją siekiama, kad didelė dalis gyventojų pasitrauktų ir mažėtų pasipriešinimas okupantui. Šioje vietoje mūsų uždavinys yra kovoti su propaganda, siekti piliečius įjungti į gynybą, skatinti juos nepalikti savo šalies priešui ir ginti tai, ką jie yra sukūrę bei tai, kas jiems yra brangiausia – savo namus, tėvus, vaikus, visus artimuosius.
Mūsų uždavinys yra kovoti su propaganda, siekti piliečius įjungti į gynybą, skatinti juos nepalikti savo šalies priešui.
Į Lietuvą plūstantys migrantai, šiuo atveju, iš Baltarusijos – yra priešiškos šalies veikimas prieš kaimynus, kuriuo siekiama sutrikdyti pasienio ir kitų institucijų darbą. Pagrindinis mūsų uždavinys šiuo atveju yra stiprinti savo sieną ir esant ES sudėtyje bendrai kontroliuoti ir valdyti migraciją – tas mums visai neblogai sekasi. Europos Sąjungai būtina tinkamai suvaldyti migraciją, nes kitaip kyla iššūkių demokratijai – žmonių baimės dėl plūstančių emigrantų į valdžią prišaukia populistus.
– Esate teigęs, kad šiandien ES vaidmens, užtikrinančio ekonomikos augimą ir žmogaus laisves, šiandien nebeužtenka – ši institucija yra tapusi kolektyvinės savisaugos išlikimo tvirtove. Tai svarbiausias jos vaidmuo šiandien?
– Taip, manau, kad tai šiuo metu yra prioritetas. Žinoma, be klestinčios ekonomikos būtų sunku užtikrinti aukštą saugumo kokybę, todėl šie dalykai tarpusavyje glaudžiai susiję. Saugumas bus neabejotinai šios kadencijos europarlamentarų pagrindinis uždavinys.
Visoje Europos Sąjungoje šiems Europos parlamento rinkimams yra skiriamas didelis dėmesys, o įvairios nedraugiškos jėgos per kai kurias ES šalis bando paveikti, kad į valdžią ateitų priešui palankūs politikai.
Saugumas bus neabejotinai šios kadencijos europarlamentarų pagrindinis uždavinys.
Tų ženklų matome ir Lietuvoje, ypač per pirmą prezidento turą – kai kurie kandidatai atvirai kalbėjo apie būtinybę tartis su Rytais. Tame naratyve aš matau pavojų ir su dideliu nerimu laukiu, kokios politinės jėgos ateis kitose ES valstybėse ir kokią įtaką galės turėti ateities Europos Parlamente.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš Liberalų sąjūdžio PK sąskaitos. Užsakymo nr. LS202405
