Seimo nariams rūpėjo viešbučio lovų minkštumas
Kritikuodami D.Gineikaitę Seimo nariai nevengė šiurkštaus tono. Žeminančiai kreipdamiesi į direktorę „mergaite“, jie teiravosi, ką ji su patarėju veikė Amerikoje, ir tarpusavyje šnibždėjosi apie viešbučių lovų minkštumą.
„Amerikos visa kelionė. Paaiškinkit, iš kokių pinigų, kas ten važiavo? Ministrė vis sako, kad taupyti reikia, nėra pinigų, visa kita, tai kaip čia šitie kelionės reikalai? Ir paskutinis klausimas, kiek direktorė turi patarėjų, kurie dirba pagal sutartis? Kiek jų yra ir kokie jie yra?“ – bėrė klausimus Seimo narys socialdemokratas Bronius Pauža.
O kam patarėjas dar reikalingas? Bilietą nupirko? – šaipėsi B.Pauža.
D.Gineikaitė pripažino su patarėju G.Furmanavičiumi važiavusi į JAV, į Jungtinių Tautų sesiją.
„Atstovavome Lietuvai. Važiavome aš, mano patarėjas ir Registrų centro vadovas. Ten buvo sesija dėl bendros koordinačių sistemos įvedimo visame pasaulyje. Manau, kad tokia patirtis, kontaktai, Lietuvos ir tarnybos reprezentavimas yra labai svarbu. Kodėl kažkam užkliūva tokie dalykai... Iš kokių lėšų? Iš tarnybos lėšų, skirtų komandiruotėms. Galiu pasakyti, kad jų nepanaudojome šiemet nė 20 proc., kiek buvo numatyta. Matyt, lietuviai tokie žmonės, kad labai jiems viskas nepatinka ir rašo dėl visko“, – sakė D.Gineikaitė.
Direktorei ir patarėjui – du kambariai, dviem pavaduotojams – vienas
NŽT 15min.lt prašymu patikslino, kad D.Gineikaitė su patarėju G.Furmanavičiumi ir Registrų centro vadovu Kęstučiu Sabaliausku JAV viešėjo šiemet liepos 30-rugpjūčio 8 dienomis.
Į Ameriką šiemet keliavo ir D.Gineikaitės pavaduotojai. Liepos 16-25 dienomis T.Ladukas ir M.Buja dalyvavo JAV vykusiame pasauliniame ESRI Nacionalinių GIS organizacijų vadovų forume ir pasaulinėje 2015 metų ESRI vartotojų konferencijoje.
NŽT 15min.lt pranešė, kad direktorei ir jos patarėjui viešbutyje buvo užsakyti du atskiri numeriai. O štai pavaduotojų T.Laduko ir M.Bujos komandiruotės atveju taupant tarnybos lėšas buvo užsakytas tik vienas viešbučio numeris dviem, informavo NŽT.
Valstybės tarnybos departamentas, atlikdamas NŽT patikrinimą, įvertino komandiruotes ir priekaištų dėl jų neturėjo.
„Į Jungtines Tautas tai kiekvienais metais vadovai važiuodavo ir niekam neužkliūdavo“, – aiškino ji.
„O kam patarėjas dar reikalingas? Bilietą nupirko?“ – tęsė B.Pauža.
D.Gineikaitė, išgirdusi tokį klausimą, suglumo. Už direktorę atsakinėti Seimo nariams ėmėsi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Ji tikino, kad patarėjas į tarnybą priimtas teisėtai ir čia neturi kilti jokių klausimų.
„Nereikėtų suvulgarinti tokių dalykų. Patarėją, kiek aš žinau, turi vieną. Funkcijos yra perdarytos. Nežinau, kas ten buvo. Nepažeidžiant jokių teisės aktų, konkursų buvo priimtas pagal darbo sutartį“, – teisino G.Furmanavičiaus įdarbinimą ministrė.
B.Paužai vėl grįžus prie patarėjo temos prašneko ir D.Gineikaitė.
„Patarėjas, aš galiu pasakyti, atėjo per atranką, dirba pagal darbo sutartį, yra tk vienas pas mane ir tikrai padeda“, – kalbėjo D.Gineikaitė.
„Ir padeda“, – pridėjo ir pyktelėjusi ministrė.
Ministrė gyrė už keliones į rajonus
Ministrė V.Baltraitienė NŽT vadovę gynė ir dėl kitų priekaištų. Ji aiškino, kad pasipylę anoniminiai skundai reiškia tik tai, kad D.Gineikaitė tarnyboje ėmėsi esminių pertvarkų.
„Iš tiesų ne tik dabar tie anoniminiai skundai pasipylė, jie visus metus jau rašomi iki tokių absurdų, kur net neįsivaizduoju, kas ten gali tokias kurti istorijas per pilnatį, ar dar kažką. Dabar čia nieko nepadarysi“, – kalbėjo ministrė.
Tačiau, jos manymu, NŽT tik atėjus dirbti D.Gineikaitei prasidėjo rimti pokyčiai. Pasak V.Baltraitienės, žemėtvarkos srityje iki šiol buvo visiška suirutė, įstatymai keitėsi nuolat, žemė tapo kilnojamuoju turtu, panaikinus apskritis dingo daugybė dokumentų, o NŽT teritorinių skyrių niekas rimtai neprižiūrėjo.
„Pradėjus dirbti naujai direktorei, mes aptarėme, ką turime daryti. Kad turime laikytis įstatymų, pirmiausiai. Tikrinti visų skyrių darbą, tai dabar ir daroma. Pradėjo šiemet žemėtvarkos vadovai važinėti po skyrius turbūt pirmą kartą gyvenime, susitinka su vadovais, su žmonėmis, su skyriaus darbuotojais. Aišku, po šitų dalykų yra naikinami kai kurie sandoriai, yra siūloma žmonėms išeiti iš darbo, nes jie nedirba taip, kaip reikia. Galima suprasti, kodėl tų skundų tiek yra“, – sakė V.Baltraitienė.
Tiek iš verslo, tiek, aš drąsiai sakau, nes aš ir pati gaunu spaudimą didžiulį ir iš politikų, kad jūs čia kažką ne taip darote, – sakė ministrė.
Be to, ji gyrė D.Gineikaitę, kad pagaliau buvo pajudintas Vilniaus miesto skyrius, kur 4,5 tūkst. žmonių stovi eilėje.
„Tuščių sklypų yra pakankamai daug. Kai pajudini ir nori vykdyti tai, ką mes privalome, atstatyti nuosavybę, tiek iš verslo, tiek, aš drąsiai sakau, nes aš ir pati gaunu spaudimą didžiulį ir iš politikų, kad jūs čia kažką ne taip darote. Yra nepatenkintų daug. Į paprastą žmogų, kuris nepatenkintas, jau visi įprato per 25 metus nekreipti dėmesio arba formaliai atsirašinėja. Sutinku, ir dabar yra klaidų, būna formaliai atsirašinėjama, bet pirmą kartą šiek tiek pajudėjo klausimų sprendimas, bent važiuojama į vietą“, – kalbėjo V.Baltraitienė.
Atleista viena skyriaus vedėja, trys išėjo pačios
Žemės ūkio ministerijos skaičiavimu, nuo D.Gineikaitės darbo NŽT vadovės kėdėje pradžios pernai gruodį iki dabar iš tarnybos buvo atleisti 104 darbuotojai, iš jų 81 valstybės tarnautojas, o likę dirbę pagal darbo sutartis.
Dauguma darbuotojų iš darbo išėjo savo noru arba šalių sutarimu, šeši darbuotojai atleisti panaikinus pareigybę ir tik viena NŽT Vilniaus skyriaus vedėja Jūratė Riaubiškienė atleista paskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą.
Pervažiavus 30 skyrių, trijų skyrių vedėjoms pasiūlyta išeiti iš darbo šalių susitarimu. Tai Palanga, Šilutė ir Utena, – vardijo D.Gineikaitė.
Tiesa D.Gineikaitė pripažino, kad ši darbuotoja atleidimą apskundė teismui ir pirmąjį mūšį laimėjo. Pirmosios instancijos teismas pripažino J.Riaubiškienės atleidimą neteisėtu ir priteisė jai išeitinę už tris mėnesius. Į darbą sugrąžinta nenorėjo būti pati buvusioji NŽT Vilniaus skyriaus vadovė.
Tačiau D.Gineikaitė tebesilaiko nuomonės, kad J.Riaubiškienę reikėjo atleisti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė.
Praėjusią savaitę NŽT vadovė pasiūlė trauktis iš pareigų Utenos ir Šilutės skyrių vadovėms, o šią savaitę – ir Palangos skyriaus vadovei Nijolei Jonikienei.
„Pervažiavus 30 skyrių, trijų skyrių vedėjams pasiūlyta išeiti iš darbo šalių susitarimu. Tai Palanga (Nijolė Jonikienė), Šilutė (Artūras Juočas) ir Utena (Eugenijus Skardžius). Visi trys sutiko. Manau, jei jie jaustųsi, kad ten viskas gerai, tai tikrai nebūtų sutikę. Bet visi trys sutiko, visų sutikimus turime. Tikrai nebuvo jokių grasinimų, nieko. Buvo pateiktos ataskaitos apie skyriaus patikrinimus, apie nustatytus pažeidimus. Buvo pasibaisėtina. Tuose skyriuose jokių procedūrų, jokių teisės aktų, jokių darbo organizavimo, nieko nebuvo“, – kalbėjo D.Gineikaitė.
Buvo pasibaisėtina. Tuose skyriuose jokių procedūrų, jokių teisės aktų, jokių darbo organizavimo, nieko nebuvo.
Žemės ūkio ministrė tikino, kad atleidimas iš darbo šalių sutarimu geriausia išeitis, nes tuomet apsieinama be teismų ir be tarnybinių patikrinimų.
Seimo narys darbo ieškojo
Labiausiai D.Gineikaitės žodžiais abejojo „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius. Teiraudamasis, ar jis pats po kadencijos Seime galėtų įsidarbinti NŽT, jis klausė, kokie reikalavimai apskritai keliami tarnybos darbuotojams.
D.Gineikaitė buvo priversta pripažinti, kad į tarnybą rasti darbuotojų sunku, todėl tenka priimti visus universitetinį išsilavinimą turinčius pretendentus.
Tai ką su tokiu tu padarysi, mergaite, jeigu jam absoliučiai va. Jis nieko neišmano apie žemės ūkį. Jis laimėjo konkursą? Visi kalba, kad jis nusipirko tą konkursą, – belsdamas kumščiu į stalą dėstė V.Kamblevičius.
„Anksčiau būdavo prie tos srities pritempti, bet kadangi labai mažai žmonių ateina į konkursus, į daugumą net niekas neateina, todėl dabar mes visus specialistus lyginame ir nurodome, kad bet kokį aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės gali ateiti. Net išėmėme darbo patirtį, nes taip rekomendavo Valstybės tarnybos departamentas“, – sakė D.Gineikaitė.
Išgirdęs tokį atsakymą V.Kamblevičius tapo nuoširdesnis.
„Aš netikiu. Jūs nieko gero nepadarysite. Labai atvirai ir tiesiai sakau. Jūs priimate Prienų rajone Deimantą Tarulį, kuris išvytas iš Elektrėnų, atleistas iš Prienų, baigęs Kūno kultūros institutą, tvarko žemes net nedirbęs jokio darbo. Tai ką su tokiu tu padarysi, mergaite, jeigu jam absoliučiai va. Jis nieko neišmano apie žemės ūkį. Jis laimėjo konkursą? Visi kalba, kad jis nusipirko tą konkursą. Nuo šito ir pradėkime“, – belsdamas kumščiu į stalą dėstė Seimo narys V.Kamblevičius.
D.Tarulis dirba NŽT Prienų ir Birštono rajono skyriaus vedėjos pavaduotoju.
D.Gineikaitė sakė, kad žmogus laimėjo konkursą, o ji pati nė nebuvo komisijoje, todėl negali ir situacijos komentuoti. Ginti NŽT vadovės vėl stojo ir ministrė.
„Jeigu atėjo pavaduotoju, tai turėjo išlaikyti bendrųjų gebėjimų testą, vadovavimo testą ir dalyvauti konkurse. Vadinasi, neateina žmogus be nieko iš gatvės. Yra reikalavimai“, – aiškino V.Baltraitienė.
D.Gineikaitė pridūrė ir pati į NŽT atėjusi dirbti prieš tai neturėjusi reikalų su žeme, tačiau greit įsivažiavo.
„Pasižiūrėsime po metų, nesigirkite dar“, – replikavo V.Kamblevičius.
