Poreikį keisti Karo prievolės įstatymą ministrė aiškina tuo, kad daliai jaunųjų ūkininkų atlikti privalomąją karinę tarnybą būtų labai sudėtinga dėl dalyvavimo Lietuvos kaimo plėtros programų priemonėse.
Šie ilgalaikiai gaunančiųjų ES paramą įsipareigojimai negali būti atidėti, o bankų taikomos sankcijos gali lemti net ūkio bankrotą, – V.Baltraitienė.
„Šie ilgalaikiai gaunančiųjų ES paramą įsipareigojimai negali būti atidėti, o bankų taikomos sankcijos gali lemti net ūkio bankrotą.
Labai svarbu tai, kad ūkininkams nepajėgiant grąžinti gautos finansinės paramos į ES biudžetą, valstybei taip pat grėstų finansinio poveikio priemonės dėl netinkamo lėšų naudojimo.
Siekiame, kad būtų atsižvelgta į šias ypatingas aplinkybes“, – ministerijos pirmadienį išplatintame pranešime teigia V.Baltraitienė.
Pranešime pabrėžiama, kad ūkininkai, dalyvaudami Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų ar 2014-2020 metų programų priemonėse, negalėjo numatyti, kad jie gali būti pašaukti į privalomąją karinę tarnybą.
Nėra aiškių kriterijų
Ministerija atkreipia dėmesį, kad nors Karo prievolės įstatyme numatyta galimybė atidėti privalomąją karo tarnybą, jame nėra įtvirtinta aiškių kriterijų, kuriais remiantis įgyvendinamas privalomosios tarnybos atidėjimas.
„Būtų tikslinga visus galimus kriterijus dėl atleidimo nuo privalomosios pradinės karto tarnybos reglamentuoti įstatyme, o ne Krašto apsaugos ministro įsakyme“, – teigiama pranešime.
2015 metais šaukimo į devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą nurodymai išsiųsti 36 825 jaunuoliams. Privalomai devynių mėnesių mokymams į kariuomenę kviečiami 19-26 metų jaunuoliai. Šiais metais tarnybai bus atrinkti 3 tūkst. asmenų, pirmenybę teikiant savanoriams.
