„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2015 10 19

Virš Baltijos jūros skraidantiems lėktuvams griežtės saugumo reikalavimai

Nevaldomoje oro erdvėje virš Baltijos jūros skraidantys lėktuvai įpareigoti naudoti radiolokacinius atsakiklius. Vyriausybė posėdyje pirmadienį patvirtino atitinkamus oro erdvės organizavimo taisyklių pakeitimus, kuriuos parengė Susisiekimo ministerija.
Baltijos jūroje nuskendęs An-2
Baltijos jūroje nuskendęs An-2 / Karinių jūrų pajėgų nuotrauka

Anot ministerijos, pagal pakeitimus visuose orlaiviuose, kurie skris Lietuvos Respublikos nevaldomąja oro erdve virš teritorinės jūros, Kuršių marių, turės būti įrengta radijo ryšio aparatūra ir radiolokacinis atsakiklis.

„Daugelyje Lietuvoje skraidančių orlaivių tokia aparatūra ir atsakikliai jau būna įrengti, o Vyriausybės nutarimo projektu tik siekiama nustatyti prievolę atsakiklius įjungti skrendant virš Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir Kuršių marių, ko nebuvo reikalaujama iki šiol“, – BNS pataisas aiškino ministerija.

Anot pataisos autorių, pakeitimai reikštų, kad šie orlaiviai būtų matomi skrydžių valdymo tarnyboms ir nelaimės atveju jiems galėtų būti operatyviai suteikta pagalba.

Pakeitimai reikštų, kad šie orlaiviai būtų matomi skrydžių valdymo tarnyboms ir nelaimės atveju jiems galėtų būti operatyviai suteikta pagalba.

„Orlaiviuose, kuriuose tokios aparatūros ir atsakiklių nėra, bet jais bus norima skristi minėtoje oro erdvėje, juos reikės įrengti, tačiau šie įrengimo kaštai yra tikrai nedideli, ypač lyginant su saugumu, kurį bus galima užtikrinti jiems turint tokią įrangą“, – aiškina ministerija.

„Komerciniam oro susisiekimui šis pakeitimas iš esmės nėra aktualus, tokių orlaivių skrydžiai vyksta valdomoje oro erdvėje, kur tokie reikalavimai yra nustatyti ir dabar“, – taip pat nurodė pataisas rengusi ministerija.

Parengti šias pataisas pasiūlė Vyriausybės komisija, kuri po „Klaipėdos avialinijų“ lėktuvo An-2 nelaimės vertino žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus Baltijos jūroje. Dėl papildomų reikalavimų skrendant virš vandens Vyriausybei bei ministerijoms pasiūlė spręsti ir Seimo komitetas, tyręs An-2 avarijos, paieškos ir gelbėjimo operacijos aplinkybes.

VIDEO kadras: Paviešinta vaizdo medžiaga: parodė, kaip atrodo nuskendęs lėktuvas An-2
VIDEO kadras: Paviešinta vaizdo medžiaga: parodė, kaip atrodo nuskendęs lėktuvas An-2

Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs An-2 su patyrusiais lietuviais pilotais Adolfu Mačiuliu ir Alvydu Selmistraičiu virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne, už daugiau nei 100 kilometrų nuo kranto, 124 metrų gylyje.

Orlaivyje buvo rastas tik vieno piloto – A.Mačiulio – kūnas. Jo organizme vėliau aptikta alkoholio.

Nelaimės priežastis tiriantis Susisiekimo ministerijos skyrius dar nėra pateikęs išvadų. Šis tyrimas kurį laiką buvo sustojęs, nes jam vadovavęs ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Bronius Merkys išėjo iš darbo.

B.Merkys, šiuo metu dirbantis lektoriumi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto Aviacinės mechanikos katedroje, BNS sakė, jog An-2 turėjo atsakiklį ir „panašu, kad jis buvo įjungtas“, tačiau ir su atsakikliais yra vietų, kur orlaiviai lieka nematomi.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Susisiekimo ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Bronius Merkys
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Susisiekimo ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Bronius Merkys

„Ten nepadėjo, nes būna tokių zonų, kur atsakiklių, kaip ir visų radijo stočiųjų, nemato (...). Bet labai dažnai jis padeda ir žymiai saugiau visoje oro erdvėje, kai skraido su atsakikliais, nes skrydžių vadovai geriau mato visus orlaivius.Tai yra reikalingas dalykas oro saugai padidinti“, – teigė B.Merkys.

Visgi jis pažymėjo, kad mažiems orlaiviams įgyvendinti šį reikalavimą gali būti brangu.

„Tų atsakiklių, kurie tinka mažiems orlaiviams, yra palyginti nedaug modelių ir jie yra pakankamai brangūs. Atsakiklis yra toks daiktas, kuris spinduliuoja labai didelio intensyvumo radio spinduliuotę, ir jeigu dideliame orlaivyje yra vietos, kur padėti jo anteną toli nuo žmonių, kad spinduliuotė nebūtų jiems pavojinga, tai mažuose orlaiviuose tas techniškai yra sudėtinga“, – aiškino B.Merkys. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“