Pirmadienį feisbuke pasklido Gintaro Juškevičiaus darytos nuotraukos, kuriose matosi vandens viesulas.
„Pavyko 07.31 d. užfiksuoti viesulą Baltijos jūroje, ties Būtinge 07.50–08.10 val.
Antras viesulas buvo pradėjęs formuotis Latvijos pusėje“, – rašė jis šalia savo išties įspūdingų nuotraukų.
„Praėjusią parą Lietuvoje užfiksuota net 2100 žaibų išlydžių (tarp debesų arba debesis–žemė). Kaip matyti žemėlapyje, daugiausia perkūnijos trankėsi rytinėje šalies pusėje, taip pat kai kur vakariniuose ir šiaurės vakariniuose rajonuose.
Biržuose iškrito nestambūs krušos ledėkai, o Baltijos jūroje pastebėtas įspūdingas vandens viesulas. Taip pat nemažai palijo, daugiausia Šalčininkų, Plungės, Vėžaičių ir Rokiškio apylinkėse“, – taip pirmadienio orus antradienio rytą apžvelgė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba savo feisbuko paskyroje.
-
Pamatykite: prieš 42 metus Lietuvą nusiaubė galingiausias užfiksuotas viesulas
-
Lietuvoje vis dažniau pastebimos viesulų užuomazgos – dėl klimato kaitos jų tik daugės
-
Kuršių mariose užfiksuotas viesulas
-
Baltijos pajūryje – viesulų šou: per porą valandų užfiksavo net 6
-
Vandens tyrimai ties Liepoja ir Klaipėda rodo – maudytis galima
-
Pajūryje – neįtikėtini vaizdai: Klaipėdoje „plaukė“ automobiliai, ties Būtinge – vandens viesulas
Pamatyti tenka
Šios tarnybos meteorologas Lukas Sudvajus 15min teigė, kad pirmadienį matytas vandens viesulas nėra labai neįprastas Lietuvoje, vis dėlto pamatyti jį galima liepą–rugpjūtį vos kartą ar du.
„Vandens viesulų susidarymo sąlygos yra palyginti specifinės. Visų pirma, reikalingas didelis temperatūros skirtumas tarp vandens paviršiaus ir aukštesnių atmosferos sluoksnių, dėl kurio atsiranda atmosferos nestabilumas, formuojasi kamuoliniai lietaus debesys.
Taip pat reikalingas vėjo krypties pasikeitimas didėjant aukščiui. Tokiomis sąlygomis susidaro besisukančio oro stulpas, kurį vadiname viesulu. Vis dėlto viesulų susidarymo mechanizmas nėra visiškai ištirtas dėl patikimų duomenų trūkumo, o iš anksto prognozuoti tokius lokalius reiškinius su dabartinėmis priemonėmis yra itin sunku“, – apie vandens viesulų susidarymo sąlygas pasakojo L.Sudvajus.
Jis taip pat teigė, kad vandens viesulai paprastai būna daug silpnesni nei sausumos: „Tačiau šiuo atveju sūkurys atrodė gana įspūdingai. Dėl nuotraukose matomų aukštai pakeltų vandens purslų, mūsų preliminariu vertinimu, vėjo greitis sūkuryje galėjo siekti daugiau nei 28 m/s.
Tokio vėjo užtektų apversti nedideles valtis ir laivelius. Viesului užslinkus virš sausumos gali būti pakelti lengvi ir nepritvirtinti daiktai ar nulaužtos nestambios medžių šakos, tačiau tai įvyksta retai.“
Dėl nuotraukose matomų aukštai pakeltų vandens purslų, mūsų preliminariu vertinimu, vėjo greitis sūkuryje galėjo siekti daugiau nei 28 m/s. Tokio vėjo užtektų apversti nedideles valtis ir laivelius.
Anot meteorologo, atviroje jūroje ar Kuršių mariose susidarantys viesulai liepos–rugsėjo mėnesiais yra gana įprastas reiškinys.
„Jūra tokiu metu būna labiausiai įšilusi, o virš jos užslinkus šiek tiek vėsesnei oro masei kaip tik yra didžiausia tikimybė susidaryti minėtam dideliam temperatūros skirtumui. Lietuvos pakrantėse kasmet pasitaiko maždaug 1–2 vandens viesulai“, – teigė L.Sudvajus.
Šiemet ne pirmas pastebėtas Lietuvos pajūryje
Prieš kelias savaites jau skelbta, kad Kuršių mariose pastebėtas viesulas.
Taip pat net keli viesulai fiksuoti Baltijos jūroje Estijoje.
Liepos 19 d. viesulas fiksuotas Kuršių mariose, o liepos 20 d. dar 6 viesulai pastebėti į šiaurę nuo Talino, Suomijos įlankoje, feisbuko įraše pranešė „Orai ir klimatas Lietuvoje“.
