Hidrometeorologijos tarnybos vyresnioji meteorologė Violeta Bieliauskienė BNS sakė, kad ozono skyle laikoma šių dujų sluoksnio teritorija, kurioje jų storis yra mažesnis nei 220 Dobsono vienetų (DU). Tuo metu antradienį, lapkričio 15-ąją, Kauno meteorologijos stoties duomenimis, ties Lietuva ozono sluoksnio storis vidutiniškai per parą siekė 210 DU ir buvo 28 proc. mažesnis nei vidutinė daugiametė norma.
Pasak specialistės, tokia plona ozono skylė užfiksuojama ne kiekvienais metais. Didžiausiais ozono suplonėjimas nuo 1993-iųjų Lietuvoje buvo prieš ketverius metus – 2007-aisiais, tuomet ties ozono skyle jo sluoksnio storis buvo 202 DU.
„Labai retas įvykis, kad taip smarkiai ir staigiai (suplonėja – BNS), paprastai būna iš lėto slenka ir matai, kad artėja prie Lietuvos. Ta skylė buvo gana judri“, – šios savaitės stebėjimus komentavo V.Bieliauskienė.
Nuo Norvegijos atkeliavęs ozono sluoksnio suplonėjimas ties Lietuva buvo antradienį. Trečiadienį jis jau nuslinko į pietus, ir ties Lietuva sluoksnio storis siekė 245 DU, nors tai taip pat mažiau nei vidutinė daugiametė norma.
„Lapkričio 14 dieną buvo Norvegijoje 220 DU, o lapkričio 15-ąją jau buvo apimta Estija, Suomija, Baltijos jūros rajonai, Latvija, Lietuva, Kaliningrado sritis, dalis Lenkijos. Dabar jau nebebaugina – ta sumažėjusio sluoksnio skylė pasislinko į pietus ir paliko Lietuvos teritoriją. Toje pasislinkusioje skylėje jau nebėra toks mažas sluoksnis, jis storesnis“, – kalbėjo meteorologė.
Jos teigimu, pačiu artimiausiu metu panašių reiškinių ties Lietuva būti neturėtų, tačiau rudenį ir žiemą tai gali pasikartoti, mat ozono sluoksnio suplonėjimas nuo spalio iki vasario pastebimas kasmet.
„Ne kiekvienais metais tokios didelės skylės, bet apskritai sumažėja ozono sluoksnis apie Naujus metus“, – sakė V.Bieliauskienė.
Tačiau, pasak specialistės, šaltuoju metų laiku, kai saulė pakyla žemiau nei vasarą, ozono skylės mažiau pavojingos žmonių sveikatai.
„Plonesnis ozono sluoksnis negali sugerti ultravioletinės saulės spinduliuotės tiek, kiek reikėtų. Kai jis suplonėja, tada pakliūva daugiau ultravioletinių spindulių. Bet rudenį saulė yra žemiau ir tų spindulių kiekis yra mažesnis. Todėl nėra taip pavojinga, be to, šiuo metu yra debesuota, be to, jau nebesideginame – nėra labai pavojinga, tiesiog kad žinotų ir neišsigąstų žmonės“, – kalbėjo ji.
Ozono skylė ties Lietuva praslinko ir maždaug prieš mėnesį – spalio pradžioje. Tuomet ji taip pat atkeliavo iš šiaurės.
Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) duomenimis, bendrasis ozono kiekis Arkties regione nuo 2010 metų gruodžio iki 2011-ųjų balandžio mėnesio pradžios sumažėjo apie 40 procentų. Per visą stebėjimų laikotarpį tai didžiausias ozono sluoksnio praradimas. Dar prieš metus per tą patį periodą ozono sluoksnis sumažėjo 30 procentų.
Anot mokslininkų, rekordinis ozono sluoksnio mažėjimas nėra netikėtas, mat tai lemia žema stratosferos temperatūra. Joje suaktyvėja ozono sluoksnį naikinantys cheminiai junginiai.
Atmosferoje yra užsilikę ozonui kenkiančių prieš daugiau nei du dešimtmečius gamybai naudotų chloro-floro angliavandenilių, kiek mažesnę įtaką jam daro šiuos chemikalus pakeitusios medžiagos.
