Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) pranešė, kad artimiausiu metu padaugės tiesioginių skrydžių į Švediją, Nyderlandus, Vokietiją ir Daniją. TVOU susitarė su Švedijos oro linijų bendrove „Skyways“ dėl tiesioginių skrydžių maršrutais Vilnius–Stokholmas–Vilnius (dvylika kartų per savaitę), Vilnius–Berlynas–Vilnius (triskart per savaitę ), Vilnius–Amsterdamas–Vilnius (dešimt kartų per savaitę) ir penkiskart per savaitę maršrutu Vilnius–Kopenhaga–Vilnius. Tiesioginius skrydžius planuojama pradėti ne vėliau kaip nuo gegužės 18 dienos.
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis LŽ patikino, kad tai „tik pirmosios geros žinios, o ateityje jų bus daugiau“. Jo teigimu, visoje Europoje dėl sumažėjusių keleivių srautų oro linijų bendrovės sumažino tiek skrydžius, tiek geografinius maršrutus, tad pritraukti kompanijas esą yra sudėtinga.
„Dabar intensyviai dirbame, tariamės dėl skrydžių į Londoną, Paryžių, Romą, Barseloną arba Madridą, nes šie miestai Lietuvai strategiškai yra labai svarbūs“, – pažymėjo ministras.
TVOU direktorius Tomas Vaišvila teigia, kad siekiant atnaujinti tiesiogines oro linijas į kitas Europos sostines yra pertvarkoma oro uosto paslaugų kainodara, pradedami vykdyti aktyvūs kainodaros veiksmai. Pasak jo, atsiradus naujiems skrydžiams teks stengtis juos išlaikyti. „Kartoju tai nuolat: tam reikia visų – valstybės struktūrų, turizmo, viešbučių verslo atstovų – pastangų. Dabar oro susisiekimo bendrovės nedvejodamos atsisako maršrutų, kurie pritraukia mažiau keleivių ir yra nepelningi“, – sakė Vilniaus oro uosto vadovas.
Nacionalinis vežėjas – metų pabaigoje
Ministras E.Masiulis tikino, kad visa reikiama medžiaga dėl nacionalinio vežėjo steigimo yra parengta ir išsiųsta Vyriausybės strateginiam komitetui su prašymu kuo skubiau ją svarstyti. „Per posėdį turėtume apsispręsti dėl kelių alternatyvų. Bus sprendžiama, kokiu būdu Vilniaus oro uoste bus steigiamas nacionalinis vežėjas, t. y. ar valstybė tiesiogiai dalyvaus įmonės kūrime, ar ne. Aš laikausi pozicijos, kad nacionalinis vežėjas yra tikrai reikalingas. O ar valstybei reikia dalyvauti su savo kapitalu bei akcijomis – abejoju, ir tai vertinu skeptiškai. Manau, jog lietuviško kapitalo bendrovė galėtų užtikrinti sąlygas, kad nacionalinis vežėjas gerai dirbtų“, – kalbėjo E.Masiulis.
Dabar intensyviai dirbame, tariamės dėl skrydžių į Londoną, Paryžių, Romą, Barseloną arba Madridą, nes šie miestai Lietuvai strategiškai yra labai svarbūs. Pažymėjo ministras.
Susisiekimo ministro teigimu, nacionalinis vežėjas turėtų atsirasti per 6–9 mėnesius, o iki to laiko siekiama pritraukti kuo daugiau oro bendrovių, kad gyventojai galėtų tiesiogiai skraidyti dabar, nelaukdami dar pusės metų. „Todėl lygiagrečiai, kol atstatomi skrydžiai į Europos sostines, siekiama susigrąžinti keliaujančiųjų per Rygą srautus. O atkurti maršrutai į Berlyną, Amsterdamą, Stoholmą ir Kopenhagą bus susieti su SAS ir KVM skrydžiais, tai reiškia, kad atsiras patogių jungiamųjų skrydžių galimybė“, – apibendrino E.Masiulis.
Traukiasi iš Lietuvos?
Tuo tarpu šalies oro linijų sistemą netikėtu bankrotu sugriovusios bendrovės „FlyLAL–Lithuanian Airlines“ akcininkų valdoma aviacijos verslo įmonių grupė „flyLAL Groups Services“ plečia veiklą užsienio rinkose ir šiuo metu veiklos perspektyvas mato Rusijoje.
LŽ primena, kad Lietuvos kapitalo bendrovės „flyLAL–Lithuanian Airlines“ skrydžiai iš TVOU nutrūko sausio 17 dieną, jos savininkams nepavykus įsiūlyti valstybei išpirkti šios bendrovės akcijas ir taip ją ištraukti iš nuostolių liūno.
Neseniai AB „flyLAL Group Services“ pranešė, kad plėsdama veiklą užsienio rinkose ji įsteigė atstovybę Rusijoje. Išplatintame pranešime teigiama, kad ši atstovybė palaikys ryšius su esamais ir potencialiais klientais Rusijoje, rūpinsis visų grupės įmonių teikiamų paslaugų plėtra, atstovaus Lietuvos aviacijos įmonėms palaikant ryšius ir sprendžiant aktualius klausimus su valstybinėmis Rusijos aviacijos institucijomis.
„Rytų Europos rinkos yra labai perspektyvios mūsų paslaugų plėtrai – lėktuvų nuomos, techninio aptarnavimo, įgulų mokymo paslaugos ypač patrauklios ne tik Rusijoje, bet ir kitose NVS šalyse veikiančioms oro bendrovėms, kurios aktyviai siekia atnaujinti orlaivių parkus įsigydamos ekonomiškesnių lėktuvų. Iš mūsų jos gali gauti visą konsultacijų ir paslaugų paketą, kompleksinius sprendimus, padedančius pereiti prie vakarietiškų orlaivių eksploatacijos“, – cituojamas „flyLAL Group Services“ generalinis direktorius Linas Dovydėnas.
Šiemet grupė planuoja gauti apie 400 mln. litų konsoliduotų pajamų.
Kaip jau skelbta, po 2005 metais įvykusio valstybės įmonės „Lietuvos avialinijos“ privatizavimo, naujieji oro bendrovės savininkai dalį pelningos įmonės vykdytos veiklos perkėlė į naujai sukurtas bendroves.
100 proc. oro bendrovės akcijų nupirko UAB „LAL investicijų valdymas“ (dabartinė AB „flyLAL Group“). Vėliau buvo įsteigta antžeminio keleivių ir orlaivių aptarnavimo paslaugas teikianti bendrovė UAB „Baltic Ground Services“, o netrukus po to pradėjo veikti kelionių agentūra UAB „Bilietų pardavimo centras“ (UAB „BPC Travel“). Buvusių „Lietuvos avialinijų“ nekilnojamąjį turtą perėmė „VA Reals“.
2007 metais buvo įsteigtos dar dvi antrinės bendrovės – „Aviation Assets Management“ ir „flyLAL Charters“, perėmusios iš bazinės „flyLAL– Lithuanian Airlines“ pelningus užsakomuosius skrydžius. Be to, pradėjo veiklą lėktuvų techninės apžiūros bendrovė „flyLAL Technics“.
Pernai akcininkai pertvarkė aviacijos įmonių grupę „flyLAL Group“ į dvi atskiras bendroves – „flyLAL Group“ ir „AVIA Investments“, pastaroji dabar vadinasi „flyLAL Group Services“.
Sukurtosios grupės įmonės dabar sėkmingai ir pelningai vykdo kai kurias buvusių „Lietuvos avialinijų“ struktūrinių padalinių veiklas.
Pavyzdžiui, UAB „flyLAL Technics“ pajamos pernai siekė 64,4 mln. litų, šiemet planuojamos – 68,6 mln. litų.
