2001-aisiais Teismo medicinos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Vyriausybės nutarimu buvo reorganizuota, pavadinta skambiu TMI vardu ir paskirta į MRU balansą. Taip ji iš sveikatos apsaugos sistemos perėjo Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) žinion.
Triukšmas dėl TMI kilo tuomet, kai buvo parengtas Aukštojo mokslo įstatymo projektas, kuriame numatyta aukštojo mokslo įstaigoms suteikti autonomiją. Priėmus tokį įstatymą jos taptų viešosiomis įstaigomis. MRU rektorius Alvydas Pumputis LŽ teigė, kad TMI turi integruotis į jo vadovaujamą universitetą.
„Mes iš paprastos tarnybėlės sukūrėme institutą, jis yra mūsų balanse. Nematau nieko blogo, kad TMI priklauso švietimo sistemai. Tokia praktika taikoma beveik visur“, – sakė rektorius.
Tačiau vienas žymiausių šalyje teismo medicinos ekspertų profesorius Antanas Algirdas Garmus laikosi kitokios nuomonės. „Teismo medikai yra praktikai, mokslinės veiklos institutas vykdo labai nedaug. Jis turėtų būti integruotas į nacionalinę sveikatos apsaugos sistemą“, – tvirtino jis.
Generalinė prokuratūra (GP) kol kas laikosi neutralios pozicijos. „Mums nėra labai svarbu, kam priklausys institutas. Svarbu paslaugų kokybė. Kas gali kontroliuoti, kaip viešoji įstaiga atlieka savo darbą“, – teigė darbo grupės, sudarytos spręsti TMI priklausomybės klausimą, narys, GP prokuroras Zenonas Burokas. Prokurorų nuogąstavimai pagrįsti – MRU nėra medikus rengianti įstaiga ir realiai patikrinti, kaip dirba teismo ekspertai, negali.
Galimi turtiniai interesai
Sprendžiant TMI likimą reikalingas politinis sprendimas. Politikai kol kas kalba labai atsargiai. Saulėlydžio komisijos pirmininkas Valentinas Milaknis LŽ sakė, kad atskirai tas klausimas nebuvo svarstomas. „Tačiau esu apie tai girdėjęs. Man buvo paminėta, kad čia gali būti tam tikrų grupių turtiniai interesai“, – sakė V.Milaknis. Komisijos pirmininkas pažadėjo įtraukti šį klausimą į šios savaitės darbotvarkę. „Manau, reikia gerai apgalvoti, koks galėtų būti sprendimas. Priskirti institutą sveikatos apsaugos sričiai būtų rimtas sprendimas. Reikia tik išsiaiškinti, kiek ten vykdoma mokslinės veiklos“, – svarstė V.Milaknis.
LŽ duomenimis, iš daugiau kaip 250 medikų, dirbančių TMI, tik 3,6 proc. sudaro mokslininkai. Tokį darbą dirbančių teismo medikų tėra 4.
MRU rektorius A.Pumputis teigia, kad priskirti institutą SAM arba Teisingumo ministerijai (TM) būtų nelogiška. „Toks institutas turi būti nepriklausomas, to mes ir siekėme, priskirdami jį prie mokslo įstaigos. Teisėtvarkos institucijos yra pagrindiniai TMI užsakovai, tad TMI turi būti nuo jų atribotas. Dėl SAM... Pažiūrėkite, kiek dabar keliama bylų medikams. Tuomet SAM turėtų realią galimybę kaip nors paveikti ekspertizės rezultatą“, – sakė A.Pumputis.
Teismo medikų profesinės sąjungos pirmininkas Robertas Bojerunas tvirtina, kad jie yra medikai praktikai ir TMI steigėjai galėtų būti SAM ir TM. Galimas ir kompromisinis variantas: palikti TMI švietimo sistemoje, bet integruoti ne į MRU, o į kitą aukštąją mokyklą, kur rengiami medikai – pavyzdžiui, Vilniaus universitetą.
Grįžimas į praeitą šimtmetį
Apsilankius institute, atskirų laboratorijų vadovai bei pats direktorius Alvydas Rimantas Pauliukevičius LŽ tikino, kad grįžti į sveikatos apsaugos sistemą būtų grįžimas į praeitą amžių. „Mes jau pavargome nuo nuolatinių reformų. Dabar gerai dirbame, esame aprūpinti puikia įranga. Tiesa, šiuo metu naujojo pastato įrengimo darbai šiek tiek susitrukdė dėl lėšų stokos“, – pasakojo direktorius. Jis parodė jau įrengtas laboratorijas, poilsio kambarius darbuotojams. Direktorius teigė, kad šiuo metu TMI teikiamos paslaugos yra kokybiškos. Pasak jo, autopsijų atliekama netgi daugiau, negu reikėtų. Šitiek tyrimų nepadaroma nei Estijoje, nei Latvijoje. TMI administracijos manymu, tai – tik veltui švaistomi pinigai. Reikia pripažinti, kad nusiskundimų dėl laboratorijose atliekamo darbo neturėjo ir teisėtvarkos pareigūnai. Tačiau nusiskundimų dėl to, kad nenuvykstama į įvykio vietą, būta tikrai nemažai.
Ministerijos svarsto
Suinteresuotų ministerijų atstovai taip pat nėra vieningi. ŠMM, atrodo, nėra pasiryžusi būtinai išlaikyti TMI. Jos atsiųstame rašte teigiama, kad per pastaruosius metus atsakingos institucijos ministerijai ne kartą yra išreiškusios nepasitenkinimą, kad TMI nevykdo visų valstybei reikiamų teismo medicinos funkcijų. Nusiskundimai tiesiogiai nebuvo susiję su ŠMM reguliuojamais dalykais, tad balandžio mėnesį švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasirašė įsakymą sudaryti tarpžinybinę darbo grupę ir galutinai išspręsti šią problemą.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius LŽ sakė, kad steigėjomis galėtų būti jo vadovaujama ministerija ir SAM. Tačiau čia pat pridūrė, kad tarp dviejų auklių vaikas gali likti be galvos.
„Gal galėtume remtis estų pavyzdžiu. Ten teismo medikai priklauso TM, tačiau jiems vadovauti sukurta taryba iš medicinos specialistų“, – LŽ sakė ministras.
Tačiau su tokiu siūlymu kategoriškai nesutinka TMI direktorius docentas A.R.Pauliukevičius. „Visur pasaulyje teismo medikai priklauso švietimo sistemai. Estų pavyzdžiu nereikėtų remtis. Jie ką tik susikūrė tokią sistemą ir dar visiškai neaišku, kaip ji veiks“, – tvirtino A.R.Pauliukevičius.
Visur pasaulyje teismo medikai priklauso švietimo sistemai. Estų pavyzdžiu nereikėtų remtis. Jie ką tik susikūrė tokią sistemą ir dar visiškai neaišku, kaip ji veiks. Tvirtino A.R.Pauliukevičius.
SAM nesipriešina nė vienam pasiūlymui ir tiesiog laukia, kol bus padarytas politinis sprendimas. Tikėtina, kad tai gali įvykti artimiausiu laiku.
Ekspertai kaltina vadovybę
Aistros verda ir tarp pačių ekspertų. Pasak jų, dabartinė sistema neužtikrina kokybiško darbo. Ekspertai teigia, kad TMI vadovybė nemoka organizuoti pirmosios grandies medikų darbo. „Atsisakoma mirusiųjų palaikų laikymo prieš ir po tyrimų, nors neseniai persikėlėme į naujas patalpas, kur įrengta 40 šaldytuvų, kurių didžioji dalis nuolat būna tušti. Tuo metu mirusiųjų laikymu užsiima privati bendrovė ir žmonės priversti mokėti jai už paslaugas. Ekspertai atsisako vykti į įvykio vietą, į ligoninę apžiūrėti nukentėjusiųjų. Tos pareigos užkraunamos bendrosios sveikatos priežiūros gydytojams, kurie nėra teismo medicinos specialistai“, – pasakojo R.Bojerunas.
Ekspertams dažnai nemokama už viršvalandžius, tad kur nors vykti po darbo jie atsisako. Šiauliuose buvo susidariusi kuriozinė padėtis, kai policija be ekspertų paslaugų likdavo per visas nedarbo dienas. „Dabar į Šiaulius ekspertai važiuoja iš Panevėžio arba Klaipėdos. Tai juk lėšų švaistymas“, – piktinosi GP Ikiteisminio tyrimo kontrolės valdybos vadovas Z.Burokas.
Tačiau A.R.Pauliukevičius įsitikinęs, kad nuolat lakstyti ekspertui nebūtina. Esą taip jis per dieną galėtų ištirti du ar tris atvejus, o mirusiuosius atvežus tirti į institutą galima daug daugiau padaryti.
Pažeidžiami įstatymai
TMI pavirtus viešąja įstaiga, teisėsaugininkai privalės mokėti už užsakomus tyrimus. Tačiau, anot Z.Buroko, tai ne blogiausia, kas gali būti. „Jau dabar nuolat tenka skųstis ekspertų darbu, o kas juos kontroliuos vėliau“, – retoriškai klausė prokuroras. Be to, teismo mediciną renkasi labai mažai studentų. Tėra tik viena tokia specifinė įstaiga, tad rasti kitą darbą nelabai įmanoma. O papildomos 4 metų rezidentūros studijos kitai specializacijai įgyti kainuoja apie 14-16 tūkst. litų per metus.
A.R.Pauliukevičius įsitikinęs, kad ekspertų darbas gerėja. „TMI atsikrato nereikalingų funkcijų. Sakysime, mirusiųjų saugojimo. Anksčiau prie mūsų pastato nuolat būriuodavosi giminaičiai su vainikais ir žvakėmis. Visi norėdavo, kad ekspertai savo darbą atliktų greičiau. Taip buvo sudaromos sąlygos kai kuriems nesąžiningiems darbuotojams pasipelnyti“, – aiškino instituto direktorius.
Dabar atvažiuoja automobilis be jokių atpažinimo ženklų, tik su švyturėliais, atveža kūnus, paskui tuoj pat išveža. Viskas esą vyksta labai tvarkingai ir civilizuotai.
Tačiau ilgus metus ekspertams vadovavęs A.A.Garmus ir R.Bojerunas neslėpė pasipiktinimo. Kūnus vežiojanti bendrovė atveža ir mirties liudijimą, o tai griežtos atskaitomybės dokumentas, jis negali eiti per rankas. „Atsiveža net ir medicinines korteles. Aš, būdamas nepriklausomas teismo medicinos ekspertas, jų dažnai negaunu, o čia – privati bendrovė“, – sakė A.A.Garmus.
LŽ A.R.Pauliukevičiui priminė, kad taip pažeidžiamas Asmens duomenų apsaugos įstatymas, tad veikiama ne visai civilizuotai. „Taip, dar yra šiokios tokios netvarkos, bet reikalai juda. Viskas turėtų susireguliuoti“, – sakė instituto vadovas. Jis pabrėžė, kad TMI vadovybė griežtai laikosi įstatymų. „Dabar esame MRU žinioje, jei bus priimtas atitinkamas sprendimas, pereisime į kitas rankas. Trūksta teisinio reguliavimo. Tas pats mirusiųjų laikymas nereglamentuotas, nors tai turėjo būti padaryta dar pernai. Kai tik Vyriausybė priims reikiamus nutarimus, vykdysime visas paskirtas funkcijas“, – reziumavo A.R.Pauliukevičius.
