Šių metų kovą Etninės kultūros globos taryba, inicijavusi herbo kūrimo procesą, kreipėsi į Lietuvos heraldikos komisiją su prašymu paaiškinti kai kurias pernai patvirtintas herbų kūrimo taisykles.
Taip pat institucijai kilo neaiškumų ir dėl Mažosios Lietuvos herbo kūrimo – tarybai buvo neaišku, kodėl briedžio simbolis negali būti pagrindinis šio Lietuvos etnografinio regiono herbe.
Balandį Heraldikos komisija išsiuntė atsakymą tarybai ir pridėjo keletą argumentų, kodėl briedis negali būti pagrindiniu simboliu herbe, tarp jų paminėta, kad II Pasaulinio karo metais šį simbolį naudojo ir naciai.
Sena istorija
Etninės kultūros globos taryba du kartus yra kreipusis į Heraldikos komisiją dėl Mažosios Lietuvos herbo, abu kartus siūlomi variantai buvo atmesti.
„2017 metais buvo pateiktas pirmas variantas ir 2018 metais buvo antras. Iš pradžių buvo pasakyta, kad tai susiję su nacizmo simboliu. Bet dėl vieno dalyko sutikome – vienas iš skydininkų buvo panašus į kryžiuotį, tai antrą kartą teikėme“, – 15min pasakojo tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė.
Jos teigimu, vėliau Klaipėdos universitetas atliko studiją, kuri įrodė, kad jokių sąsajų su nacistine Vokietija siūlomame herbe nėra, o briedis – būdingas gyvūnas šiam kraštui.
Tarybos pirmininkė taip pat pasakojo, kad žmonės briedžio simbolį jau dabar naudoja gan plačiai, nors herbas dar nėra patvirtintas.
„Žmonės užuolaidėles klijuoja su briedžiais, karpinius visokius daro, visur tuos briedžio simbolius naudoja“, – kalbėjo Etninės kultūros globos tarybos vadovė.
Laukia naujų eskizų
Nuo 2018 metų Heraldikos komisija nesulaukė nė vieno naujo Mažosios Lietuvos herbo eskizo, tad iki šiol laukiama naujo varianto.
„Šiuo metu svarbu gauti reikalingus dokumentus iš tarybos herbo kūrimo procedūros atnaujinimui. Juos gavus, lauktume ir atnaujintų Mažosios Lietuvos herbo eskizų su įvairia simbolika (...)“, – 15min teigė komisijos pirmininkė Agnė Railaitė-Bardė.
Jos teigimu, gavus naujus eskizus, komisija kartu su Mažosios Lietuvos atstovais galėtų išrinkti tinkamiausią.
Naujas herbas turėtų tinkamai reprezentuoti Mažąją Lietuvą, išskiriant jos „turtingą istoriją, svarų indėlį į Lietuvos valstybingumą“.
A.Railaitė-Bardė taip pat pabrėžė, kad naujus eskizus turėtų pateikti būtent Etninės kultūros globos taryba.
Lėšų eskizams neturi
Vis dėlto, tarybos pirmininkė D.Urbanavičienė tikina, kad jos vadovaujama institucija neturi lėšų naujų eskizų kūrimui, todėl juos turėtų pateikti Šilutės rajono savivaldybė.
„Čia reikėtų teisininkų pagalbos, kaip išspręsti šitą problemą, – kas gali teikti eskizus. Mes galime parašyti įgaliojimą Šilutės rajono savivaldybei, bet klausimas, ar Heraldikos komisija priims iš Šilutės rajono savivaldybės teikimą“, – svarstė D.Urbanavičienė.
Anot jos, Heraldikos komisija tvirtina, kad Etninės kultūros globos taryba teikė variantus Sūduvos herbui, todėl ir šiuo atveju tą turėtų padaryti.
Tačiau D.Urbanavičienė sako, kad tai nebuvo „geras pavyzdys“.
„Komisija sako – va, jūs tada apmokėjot, tada galėtų, tai dabar ir visada galit taip daryti, o mes negalim taip daryti“, – pabrėžė Etninės kultūros globos tarybos vadovė.
Savo herbus Lietuvoje turi visi etnografiniai regionai, išskyrus vienintelę Mažąją Lietuvą.
