Po to, kai buvo pranešta apie antstolės Ramunės Mikliušienės mirtį, teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, pareiškė užuojautą moters artimiesiems. Jo teigimu, vis dar pasitaiko atvejų, kai antstoliams, vykdantiems savo pareigas, grasinama susidoroti, nukenčia jų turtas, jie yra įžeidinėjami.
Teismo medicinos ekspertų išvadose nurodyta, kad gruodį dingusios ir sausio 2 d. rastos antstolės mirties priežastis – mirtinas sušalimas. Policija tada taip pat nurodė, kad ant R.Mikliušienės kūno neaptikta smurtinių žymių, tad antstolė negalėjo tapti nusikaltimo auka.
Vis dėlto, Lietuvos antstolių rūmai teigia, kad antstoliai sulaukia nemažai grasinimų, bauginimų, smurto, o per 15 metų oficialiai užfiksuoti net 142 tokie atvejai. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė 15min sako, kad vidutiniškai tai 9-10 atvejų kasmet, tačiau 2018 m. išpuolių ir incidentų užfiksuota dvigubai daugiau – 22.
„Neabejojame, kad grasintojus ir smurtautojus „įkvepia“ pastaruoju metu padažnėję nekorektiški vieši pasisakymai prieš antstolių profesiją viešojoje erdvėje“, – teigia I.Karalienė.
Kokių grasinimų sulaukia?
Antstolių rūmai 15min pateikė apibendrintą statistiką, kurioje nurodyti grasinimai bei kiti incidentai, sutrikdę antstolių darbą bei kėlė grėsmę tiek patiems šios profesijos atstovams, tiek jų aplinkoje esantiems žmonėms. Šias situacijas galima suskirstyti į tris dalis.
Pirma dalis – kai nukenčia pati antstolių kontora, turtas joje ar pačių antstolių automobiliai. Užfiksuota, kad per 15 metų antstolių kontoros nukentėjo 35 kartus. Pavyzdžiui, apšaudyti langai, pro juos skrido akmenys, plytos. Įpykę skolininkai nesibodėdavo sugadinti iškabą, signalizaciją, kitus daiktus patalpoje. Kartais kontoros durys buvo ištepamos dažais (vien pernai 5 kartus) ar išmatomis. Taip pat užfiksuota, kai buvo padegtas kilimėlis prie kontoros durų.
Antstolių automobiliai nukentėjo bent 10 kartų: subadytos padangos, vienu atveju – sudeginta ir pati transporto priemonė. Būta atvejų, kai stebimas antstolis, sekamas, kokiu automobiliu jis važiuoja.
Antra dalis – kai grasinama mirtimi antstoliui, jo artimiesiems ar kolegoms. Antstoliai išties gavo nemažai grasinimų – tiesiogiai užfiksuoti 77 atvejai: iš jų 23 kartai kontoroje, 21 – telefonu arba žinute, 20 kartų grasinimą atsiuntė laiškais, o dar 13 būdų nėra nurodyta. Grasinimų autoriai, beje, ne visada yra anonimai – antstoliai dažnai identifikuodavo, kad tai yra skolininkai. Pasitaikė ir šantažo atvejų, reikalaujama išpirkos, antraip bus susidorota. Viena kontora gavo laišką su kaukolėmis pripieštu lapu bei neaiškios kilmės milteliais, kitur atsiųstas laiškas su laidojimo namų rekvizitais. Kai kurie laiškai atkeliaudavo iš įkalinimų įstaigų.
Trečia dalis – kai iškyla reali grėsmė antstolio sveikatai ir gyvybei. Antstolių rūmai nurodo, kad buvo smurtinių atvejų tiek kontorose, tiek tiesiogiai vykdant darbą – iš viso 24 kartai. Pavyzdžiui, antstolei kartu su turto vertintoja nuvykus apžiūrėti skolininkės buto, duris atidaręs asmuo mojuodamas virtuviniu kirvuku grasino, kad papjaus. Rašoma, kad antstolė vos spėjo atsitraukti, nes jis jau buvo užsimojęs kirviu smogti. Kitą antstolį mėginta partrenkti automobiliu darbo vietoje. Nukentėdavo ir antstolių padėjėjai.
Antstolių rūmai pabrėžė, kad ir pati R.Mikliušienė buvo tapusi užpuolimo auka: 2009 m. antstolės darbo kabinete skolininkas smogė jai į kaklą. Patyrusi traumą antstolė daugiau kaip mėnesį buvo nedarbinga.
Per 15 metų oficialiai užfiksuoti net 142 atvejai, kai antstoliams grasinama, jie bauginami ar prieš juos smurtaujama.
Pateiktoje medžiagoje kartais pažymėta kokia buvo tolimesnė eiga po incidento. Po vienų įvykių policijai nebuvo pranešta, po kitų – atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą arba jis buvo nutrauktas. Bausmės dažniau skirtos tik tada, kai neramumai kildavo pačioje kontoroje, dėl skolininkų agresyvaus ar nepagarbaus elgesio, ar trukdant antstoliui vykdyti duotą darbą. Smurtautojai taip pat buvo įvairiai nubausti: nuo baudų ir areštų iki laisvės atėmimo.
Tačiau situacijos su grasinimais ne visuomet lieka išspręstos. Vienais atvejais nepavyksta nustatyti anoniminių grasintojų, kitais – teisėsauga nematė pagrindo, kad sulauktose žinutėse ar laiškuose yra grasinimo ženklų. Užfiksuoti atvejai, kai tokios situacijos pasiekia teismus, tačiau taip pat pažymėta ir tokia išvada: policijoje buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą paaiškinant, kad jeigu antstolį grasinimai įžeidžia, jis turi teisę skųstis privataus kaltinimo tvarka.
Antstoliai savo apsauga rūpinasi patys
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė I.Karalienė teigia, kad antstolių apsaugos situacija yra dviprasmiška. Antstoliai neturi teisės atsisakyti vykdyti valstybės vardu priimamus nepopuliarius sprendimus, tokius kaip priverstinis skolininkų būsto pardavimas, priverstinis iškeldinimas iš patalpų, vaikų perdavimas ir pan.
„Tokių sprendimų vykdymas sukelia padidintą riziką nukentėti dėl antstolių profesinės veiklos, nors antstoliai šių sprendimų nepriima, tik užtikrina jų įgyvendinimą. Tačiau valstybės ikiteisminio tyrimo institucijos daugeliu atvejų atsisako tirti galimai nusikalstamas veikas prieš antstolius“, – dėsto I.Karalienė. Antstolės svarstymu, tarsi galiotų nerašyta taisyklė, kad grasinimai antstoliams, įžeidinėjimas ir chuliganiškas elgesys kontorose yra normalu.
I.Karalienė pateikia du pavyzdžius. Pirmas: 2018 m. gegužę antstoliui sulaukus grasinimo, kad „jis bus gyvas pakastas“ atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą paaiškinant, kad jeigu antstolį tokie grasinimai įžeidžia, jis turįs teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Antras pavyzdys: 2017 m. prie vieno interneto portalo publikacijos apie antstolių darbą buvo parašyti 706 skaitytojų komentarai. 33-juose iš minėtų komentarų įvairiais būdais kurstomas smurtas prieš antstolius. 10-yje iš kurstančių komentarų atvirai raginama šaudyti ir kitaip žudyti antstolius, fiziškai naikinti antstolių kontoras. Dviejuose komentaruose buvo grasinama konkretiems antstoliams. Pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta, sako I.Karalienė.
„Palyginimui: kai 2018 m. lapkritį internete pasklido komentarai su grasinimais Seimo narei Dovilei Šakalienei, prokuratūra, vos gavusi parlamentarės pareiškimą, nedelsdama pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl grasinimų nužudyti ir šmeižto. 2019 metų sausį keliolikai asmenų jau pareikšti įtarimai“, – dėsto antstolė.
Ji pamini, kad policijos apsauga antstolei skirta vienintelį kartą – 2012 m. kovą, kai grasinimų susilaukė Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukros perdavimą mamai vykdžiusi Kauno antstolė Sonata Vaicekauskienė. Visais kitais atvejais antstolių ir jų šeimos narių, kontorų darbuotojų apsauga bei jų turto apsauga yra pačių antstolių rūpestis. I.Karalienė nurodo, kad didelė dalis antstolių yra sudarę sutartis su privačiomis saugos tarnybomis. Daugelyje kontorų įrengtos vaizdo stebėjimo ir įrašymo kameros.
Pyktis ne dėl darbo, o dėl kainos?
I.Karalienė taip pat aiškina, kad antstolio profesiją menkinantys vieši pasisakymai įprastai susiję ne su antstolių darbo kokybe, bet su šio darbo kaina. Pasak jos, jeigu prieš 16 metų, kai dirbo valstybės išlaikomi antstoliai, buvo aišku, kad jokio sudėtingesnio sprendimo antstoliai neįvykdys, tai dabar visiems aišku, kad įvykdys.
„Šiandieninis antstolis geba įvykdyti net sudėtingiausius rezonansinius sprendimus. Sprendimams nepaklūstančių asmenų priešiškumas yra suprantama reakcija. Tačiau iš politikų ir valstybės pareigūnų lauktume objektyvesnio požiūrio. Juolab, kad Lietuvos antstolių rūmai patys aktyviai siūlo ir įgyvendina priemones, kaip supaprastinti ir atpiginti priverstinio skolų išieškojimo procesus“, – atsiųstame komentare dėsto antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė. Apibendrinama I.Karalienė svarsto, kad kol gajūs antstolių profesiją įžeidžiantis epitetai, tol situacija vargu ar pasikeis.
I.Karalienė taip pat aiškina, kad antstolio profesiją menkinantys vieši pasisakymai įprastai susiję ne su antstolių darbo kokybe, bet su šio darbo kaina.
Policija apsaugą skirs, kai yra reali grėsmė
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis sako, kad 2018 m. policijoje registruoti 5 įvykiai dėl grasinimo antstoliams (pagal baudžiamojo kodekso 145 ir 187 straipsnius) – 2 medžiagos ir 3 ikiteisminiai tyrimai.
Anot jo, apsauga asmenims yra suteikiama tuomet, kai asmeniui yra kilusi reali grėsmė.
„Yra vertinama grėsmė, kitos aplinkybės. Fizinė apsauga skiriama tik išimtiniais atvejais“, – sako R.Matonis. Jis priduria, kad grėsmės rimtumas vertinamas pagal turimą informaciją: ar atliekami tam tikri pasirengimo darbai, pavyzdžiui, renkama įvairi informacija apie asmenį, jo darbotvarkę, pomėgius, jis sekamas, fotografuojamas, perkama įranga grasinimams įvykdyti ir pan.
Kalbėdamas apie D.Šakalienės atvejį, R.Matonis pabrėžia, kad politikė nebuvo saugoma fiziškai, jai buvo pritaikytos kitos (pasyvios) apsaugos priemonės.
Teisingumo ministerija: apsaugos pakanka
Antstolius skiriančios Teisingumo ministerijos nuomone, visi valstybės įgalioti asmenys turi būti saugūs, vykdydami visuomenėje ne itin populiarias, tačiau svarbias ir reikalingas funkcijas.
„Kilus pagrįstų nuogąstavimų dėl galimos grėsmės, antstolis, kaip ir Seimo narys ar kitas pareigūnas, gali kreiptis į policiją dėl apsaugos skyrimo. Sprendimą, ar skirti apsaugą, priima ši institucija“, – 15min atsiųstame komentare rašo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius.
Baudžiamojo kodekso 231 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už trukdymą teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai, taip pat numatyta ir atsakomybė už smurto ar kitokios prievartos panaudojimą antstolio atžvilgiu.
„Taigi, baudžiamąja prasme antstolis prilygintas valstybės pareigūnui ir įstatymo saugomas labiau nei kiti asmenys. Teisingumo ministerijos nuomone, tokio teisinio reguliavimo pakanka“, – aiškina A.Kutrevičius.
Kalbėdamas apie ikiteisminius tyrimus antstolių situacijoje, ikiteisminio tyrimo įstaiga pati sprendžia, ar pradėti tokį tyrimą dėl galimai nusikalstamos veikos. Jeigu asmuo su ikiteisminio tyrimo institucijos sprendimu nepradėti tyrimo nesutinka, jis gali pateikti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui.