„Bažnytinė santuoka turi gilias tradicijas mūsų visuomenėje, dauguma žmonių yra tikintys. Todėl svarbu, kad valstybė sudaro palankias sąlygas santuokų registravimui bažnyčioje ir nekelia jokių papildomų biurokratinių kliūčių santuokas bažnyčioje sudarantiems žmonėms“ - pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Nuo 2012 m. vasaros Teisingumo ministerijai pakeitus Civilinės metrikacijos taisykles, bažnyčių atstovai privalo apie jų bažnyčioje registruotas santuokas per 10 dienų pranešti civilinės metrikacijos įstaigoms. Apie santuokos sudarymą bažnyčiose civilinės metrikacijos įstaigai taip pat gali, bet neprivalo, pranešti ir patys sutuoktiniai. Iki 2012 m. pareiga informuoti civilinės metrikacijos įstaigą apie bažnyčioje sudarytą santuoką teko sutuoktiniams.
Kadangi valstybė pripažįsta bažnytinę santuokos registraciją, dar sykį registruoti santuokos valstybinėje institucijoje nėra būtina.
„Kadangi valstybė pripažįsta bažnytinę santuokos registraciją, dar sykį registruoti santuokos valstybinėje institucijoje nėra būtina. Bažnyčios atstovams informavus civilinės metrikacijos įstaigą apie santuokos sudarymą, atliekama paprasta procedūra, po kurios į civilinės metrikacijos įstaigą atvykusiems sutuoktiniams išduodamas santuokos liudijimas“, - sako teisingumo ministras.
Gavusios bažnyčios atstovų pranešimą apie santuokos sudarymą ir atlikusios reikiamus formalumus dėl bažnytinės santuokos įtraukimo į valstybinę apskaitą, civilinės metrikacijos įstaigos informuoja sutuoktinius, išsiųsdamos jiems pranešimą jų nurodytu gyvenamosios vietos ar elektroninio pašto adresu.
Tokiu pat būdu sutuoktiniai informuojami ir tais atvejais, kai bažnyčios nustatyta tvarka sudaryta santuoka nebus įtraukiama į apskaitą dėl pranešime esančių esminių klaidų ar kai bažnyčioje sudaryta santuoka neatitinka Civiliniame kodekse įtvirtintų santuokos sudarymo sąlygų (leidžiama tuoktis tik skirtingų lyčių asmenims, santuoką leidžiama sudaryti tik sulaukus tam tikro amžiaus, tuoktis gali tik veiksnūs asmenys, tuoktis leidžiama tik tiems asmenims, kurie santuokos sudarymo metu yra nutraukę savo ankstesnę santuoką, jeigu tokia buvo sudaryta, sutuoktiniai nėra artimieji giminaičiai). Pranešime taip pat pateikiama ir informacija apie tai, kur ir kokio dydžio valstybės rinkliavą turi sumokėti sutuoktiniai, atsiimdami santuokos liudijimą.
„Nusprendę sudaryti santuoką žmonės gali rinktis: tuoktis bažnyčioje ar civilinės metrikacijos įstaigoje. Pasirinkusiems maldos namus šiai gražiai šventei, iš esmės nebelieka jokių papildomų rūpesčių dėl santuokos įteisinimo“, - teigia J. Bernatonis.
Pernai bažnyčiose daugiausiai tuokėsi vilniečiai (1 351 santuoka), Kauno miesto gyventojai (446), klaipėdiečiai (173) ir Šiaulių miesto gyventojai (169).
Valstybė įtraukia į apskaitą santuokas, sudarytas pagal devynių tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų bei dviejų valstybės pripažintų religinių bendrijų kanonus - lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, evangelikų baptistų (Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjunga), ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų, karaimų, septintosios dienos adventistų (Septintosios dienos adventistų Bažnyčia).
2013 m. Lietuvoje įregistruotos 21 349 santuokos. Didesnė jų dalis (12 996) buvo registruota civilinės metrikacijos įstaigose.
