Verslininkė Laura Imbrasienė savo antrosios atžalos susilaukė po pagalbinio apvaisinimo procedūros. Kelis metus užtrukusios procedūros galiausiai ėmė rodyti rezultatus – pirmiausiai teigiamą nėštumo testą, o vėliau ir gimusią dukrą.
„Ypatingai, kai tu jau kelintus metus augini, sūpuoji, myluoji ir užmiegant vis dar padėkoji kažkam iš aukštai, vis tiek tai yra iš aukštai atėjusi pagalba, ne vien medikų pagalba, tai tu tikrai padėkoji už tai, kad žmogus vėl atėjo pas tave“, – sakė vaikų darželio įkūrėja Laura Imbrasienė.
Nuo praėjusių metų balandžio valstybei pradėjus kompensuoti pagalbinio apvaisinimo procedūrą ligonių kasos pastebi, kad vis daugiau nevaisingų šeimų pasinaudoja kompensuojama galimybe susilaukti mažylių.
„Į pagalbinio apvaisinimo paslaugas įeina tiek konsultacijos, tiek injekcijos, taip pat yra kompensuojami genetiniai tyrimai, kai kurioms poroms ši paslauga labai reikalinga ir labai brangiai kainuoja. Taip pat yra kompensuojami specialūs vaistai, kurie reikalingi moterims“, – pasakojo Valstybinės ligonių kasos atstovas Rimantas Zagrebajev.
Nuo pernai balandžio sėkmingai pagimdė 199 moterys – į pasaulį atėjo 277 vaikai. Net 3 šeimos susilaukė trynukų, 69 – dvynių, o 130 džiaugėsi vienu naujagimiu.
Pagal dabar galiojantį įstatymą įteisinta embriono donorystė, jų skaičius yra neribojamas, o prievolė embrioną išsaugoti – amžina.
Pagalbinio apvaisinimo pradininkė Lietuvoje gydytoja Gražina Bogdanskienė rodo, kur laiko savo konsultuojamų porų ląsteles.
„Pagalbinio apvaisinimo įstatymas sako, kad galima atlikti procedūra susituokusiems arba registruotoje partnerystėje. Partnerystės Lietuvoje neregistruoja, nes teigiama, kad nėra partnerystės įstatymo, reiškia, maždaug pusė porų, kurios galėtų gauti pagalbą Lietuvoje, vėl išvažiuoja iš Lietuvos“, – kalbėjo „Vaisingumo centro“ direktorė G. Bogdanskienė.
Per pusantrų metų nuo kompensavimo pradžios pastojusios beveik 200 moterų yra nedidelė dalis tų žmonių, kuriems pagalbos norint susilaukti vaikų reikėtų. Nevaisingų porų Lietuvoje skaičiuojama apie 70 tūkst.
Kasdien mažųjų klegesio apsupta L. Imbrasienė sako, kad su pagalbinio apvaisinimo stigma reikia kovoti, pradėti galima liovusis jį vadinti dirbtiniu ir drąsiau kalbant apie problemą.
„Apie plastines operacijas kažkodėl labai drąsiai kalbame, drąsiai demonstruojame, o čia mes atvedame į pasaulį žmogų, kuris vieną dieną mus pakeis. Kalbame apie tai, kad mūsų mažėja, kad daug iškeliauja kažkur į pasaulį, tai tam, kad mes augintumėme ir stiprintume Lietuvą, apie šią problemą, ligą, turėtume kalbėti drąsiai ir garsiai“, – teigė L. Imbrasienė.
Iki šiol valstybė pagalbinio apvaisinimo paslaugoms išleido 2,5 mln. eurų.
