„Šią savaitę esu „mylimas“ konservatorių dėl krašto gynybai skiriamo finansavimo, kurio jie taip ir nesugėbėjo pasiekti būdami valdžioje ir turėdami savo ministrę.
Visada palaikiau ir palaikysiu mintį, kad krašto gynybai reikia didinti lėšas“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašo R.Karbauskis.
R.Karbauskis 2018-aisiais: iki 2030 metų gynybai – iki 2,5 procento nuo BVP
Jis taip pat tikina, kad konservatorės buvusios Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės „isteriški“ teiginiai apie tai, jog „Ramūnas Karbauskis pasisako prieš finansavimo didinimą krašto apsaugai yra sąmoningas melas“. Politikas pabrėžia kalbėjęs apie 2019 metus, o ne apie kelerių metų periodą, per kurį planuojama didinti krašto apsaugos finansavimą.
„Galvoju, kad specialiai konservatoriams, kad jiems būtų aišku, parašau juodu ant balto – 2019 metais nereikėtų didinti krašto apsaugos finansavimo keičiant procentinę išraišką, nes jis gerokai padidės dėl BVP augimo.
Kitais metais turime toliau didinti pensijas, atlyginimus, spręsti socialines problemas, kad įveiktume didžiausią mūsų valstybės problemą – finansinį skurdą ir psichologinį diskomfortą, kurį ypač regionuose sukūrė su žmonėmis nesiskaitantys „elito partijų“ atstovai.
LVŽS atstovams žmonių gerovės didinimas yra svarbiausias prioritetas ir į jį patenka visas nuo saugumo užtikrinimo iki ekonominės situacijos gerėjimo“, – dėsto R.Karbauskis ir priduria palaikantis Valstybės gynimo tarybos sprendimą krašto apsaugos finansavimą padidinti iki 2,5 procento nuo BVP iki 2030 metų.
R.Karbauskiui 2014-aisiais dėl lėšų didinimo „kilo abejonių“
15min primena, kad 2014 metais, Rusijai aneksavus Krymą, R.Karbauskis savo nuomonę lėšų gynybai didinimo klausimu dėstė visai kitaip.
„2004 metų kovo 16 dieną, kartu su absoliučia dauguma Seimo narių, balsavau už Šiaurės Atlanto organizacijos (NATO) sutarties su Lietuvos Respublika ratifikavimą. Tačiau visą laiką kėliau abejones dėl lėšų, skiriamų kariniams tikslams, didinimo. Ir šiandien mano nuomonė nepasikeitusi.
Mūsų šalis turi būti stipri ne ginklais ir kariuomene, reikia tautos vienybės ir patriotiškumo. Žmonių sąmoningumo ir jų pilietiškumo pinigais, skirtais krašto apsaugai, nepadidinsi.
Isteriškais pareiškimais apie galimą karą mūsų politikai tik skatina žmonių emigraciją, kelia didelę įtampą visuomenėje“, – tuomet rašė partijos pirmininkas.
Jis ragino prisiminti „W.Churchillio žodžius, pasakytus Antrojo pasaulinio karo metais, Anglijos generolams prašant padidinti lėšas gynybos reikmėms kultūrai skiriamų lėšų sąskaita: „Jei pas mus valstybėje neliks kultūros, tai kam mums išvis tada kariauti“.
„Dabar, kai nėra iš ko kompensuoti sumažintas pensijas, atlyginimus, kada lėšos kultūrai, švietimui netenkina elementariausių poreikių, kalbos apie lėšų didinimą karinėms reikmėms didina žmonių nusivylimą gyvenimu Lietuvoje, dauguma abiturientų nemato savo perspektyvų tėvynėje, jauni specialistai ieško laimės svetur...“ – 2014-aisiais svarstė R.Karbauskis.
Visą jo komentarą galite skaityti čia.
Vasarį opozicinės konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis susitiko su „valstiečių“ deleguotu ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu ir ragino jį imtis iniciatyvos derinti partijų susitarimą dėl gynybos finansavimų didinimo.
Konservatorių nuomone, partijos turėtų įsipareigoti iki 2020 metų gynybai skirti 2,5 proc. BVP.
Kovo pabaigoje Valstybės gynimo taryba pasiūlė ir toliau po truputį didinti finansavimą gynybai, kad 2030 metais tam būtų skiriama 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kitąmet Taryba valstybės gynybai siūlo skirti 2,05 BVP.
Šiemet Lietuva krašto apsaugai skiria 2,01 proc. prognozuojamo BVP arba 873 mln. eurų.
