„Taip, vakar jiems buvo neleista koncertuoti“, – BNS ketvirtadienį sakė Visagino kultūros centro direktorė Danutė Morkūnienė.
Pasak jos, kultūros centras nežinojo, kad tas koncertas vyks būtent jų salėje.
„Jis buvo užslaptintas. Tiesiog žmogus išpirko vieną iš kultūros centro salių ir nepasakė kam“, – pridūrė centro direktorė.
Ji teigė, kad šio ansamblio ideologinis krūvis tapo esmine priežastimi, kodėl koncertui nebus leista įvykti.
A.Aleksandrovo ansamblis Vidurio ir Rytų Europoje vertinamas prieštaringai dėl Krymo aneksijos teisinimo ir sovietų kariuomenės šlovinimo.
„Faktas, kad mūsų valstybė visai kitaip mąsto apie rusų kareivius. Vis tiek šitas ansamblis yra sovietinių laikų palikimas“, – teigė D.Morkūnienė.
„Anksčiau buvo galima įvažiuoti su tankais, o šiandien, matyt, ir kita forma“, – pridūrė ji.
A.Aleksandrovo akademinis Rusijos kariuomenės dainų ir šokių ansamblis Lietuvą planavo aplankyti rengdamas turą Europoje. Iki pirmadienio Čekijoje vykęs devynių koncertų turas buvo sutiktas nevienareikšmiškai, o Lenkijos aktyvistai, kurioje 13 koncertų turas prasidės lapkričio pabaigoje, grasina sužlugdyti pasirodymus „puodų daužymu ir švilpimu“, antradienį pranešė LRT radijas.
Turą po Europą A.Aleksandrovo ansamblis rengia „Sovietų Sąjungos pergalės Didžiajame tėvynės kare 70-mečiui paminėti“. Ansamblio atstovų BNS persiųstame komentare teigiama, kad „šiomis dienomis daug kas leidžia sau perrašyti istorijos puslapius, iškraipo istorinius faktus, prisiima svetimas pergales, nutyli Raudonosios armijos vaidmenį išlaisvinant Europos liaudį nuo fašizmo“.
Nurodoma, kad turas vyksta po Europos šalių sostines, kurias „Raudonoji armija išlaisvino nuo užpuolikų vokiečių fašistų“.
Šis ansamblis pernai išleido dainą, šlovinančią uniformas be atpažinimo ženklų vilkėjusius Rusijos karius, kurie 2014 metų pavasarį perėmė kontrolę Kryme prieš Maskvos įvykdytą to Ukrainos regiono aneksiją.
Rygoje ansamblio koncertas numatytas gruodžio 8 dieną, Estijoje – gruodžio 9 dieną.
Sovietų Sąjungos vaidmuo užbaigiant Antrąjį Pasaulinį karą Lietuvoje vertinamas prieštaringai, nes po jo Lietuva beveik pusei amžiaus liko okupuota sovietų.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Lietuvoje iki 1953 metų dar vyko aktyvus partizaninis pasipriešinimas, vadinamas „karu po karo“, jo metu žuvo per 20 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų. Per sovietų okupaciją į lagerius ir tremtį išvežta 275 tūkst. Lietuvos gyventojų.