Visagino gyventoja Renata (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red. past.) savo 89 metų mamą iki šios vasaros slaugė pati. Nors senolė sunkiai vaikščiojo, Renata darė viską, kad mamai senatvėje nereikėtų išvykti iš savų namų.
Tačiau šią vasarą motinos sveikata smarkiai pablogėjo. Tuoj po Joninių teko kviesti greitąją medicinos pagalbą ir vežti mamą į Visagino ligoninę, kur nepavyko išvengti operacijos.
Renata sako, kad operacija buvo atlikta puikiai. Nesiskundžia moteris ir priežiūra reanimacijos skyriuje. Tačiau po operacijos iš lovos nebesikeliančios motinos prižiūrėti daug darbo ūkyje turinti Renata galimybių nebeturėjo. Nerado ir žmogaus, kuris senolę galėtų slaugyti namuose.
Šiurkštus elgesys ir pamiršti daiktai
Todėl nuo liepos 10-osios iki rudens Renatos mama buvo perkelta į Visagino ligoninės slaugos skyrių. Kaip sako pašnekovė, tuomet ir prasidėjo problemos.
Jis manęs paklausė, ar aš nebijau dėl savęs, dėl savo artimųjų. Esą kiti žmonės bijo skųstis, kad nieko neatsitiktų jiems ar jų artimiesiems. Aš pasakiau, kad tikrai neturiu, ko bijoti, – pasakojo Renata.
„Mes su broliu atvažiavome pirmą dieną pas mamą, pasakė, kurioje ji palatoje. Įeiname, o ten guli tokia senelė kartu palatoje su mano mama. Pietų metas, atėjusios slaugytojos maitinti tos senolės: viena paėmusi sriubos dubenėlį primygtinai kiša tai močiutei. „Valgysi tu man, valgysi“, – kone rėkia. O kita stambi tokia, jauna dar paėmė žmogų ir šiurkščiai atkėlusi trenkė į pagalvę. Mes buvome pritrenkti tokio elgesio. Tikrai nesitikėjome. Tai atrodė kaip smurtas. Ar šitaip galima su senais žmonėmis elgtis?“ – pasakojimą pradėjo Visagino gyventoja.
Moteris nutylėti to, ką išvydo, negalėjo. Iškart nuėjo pas gydytoją ir pasakė, kad šitaip būti negali. Tačiau tai nepadėjo. Netrukus dėl slaugytojų grubumo ėmė skųstis ir Renatos mama. Kartą ji prasitarė, kad visą naktį jai klaikiai dūrė šoną. Apžiūrėjusi mamą, Renata rado adatos plastmasinį antgalį, matyt, netyčia paliktą suleidus vaistus.
„Nuėjau, pasakiau gydytojai. Nežinau, ar ji joms perdavė, ar ne, kad su mano motina tai jau tikrai taip niekas nesielgs, nes aš taip nepaliksiu. Vyriausiajai slaugytojai pasakiau tą patį. Paskui praeidama koridoriumi išgirdau frazę „vychodit eta sterva“ (išeina šita bjaurybė – rusų k.). Apsisukau ir pasakiau joms, kad klausa nesiskundžiu“, – prisiminė Renata.
Kitą kartą moteris mamos spintelėje prie lovos sako radusi medikamentų pasibaigusiu galiojimo terminu. Apie tai ir vėl pranešė slaugytojoms. Tačiau niekas, pasak pašnekovės, nesiėmė jokių veiksmų. Esą kaltinama išsigalvojimais buvo pati Renata.
Galiausiai moteris kreipėsi pagalbos į vyr. gydytojo pavaduotoją ir pasiteiravo, kas vyksta slaugos skyriuje.
„Jis manęs paklausė, ar aš nebijau dėl savęs, dėl savo artimųjų. Esą kiti žmonės bijo skųstis, kad nieko neatsitiktų jiems ar jų artimiesiems. Aš pasakiau, kad tikrai neturiu, ko bijoti. Tada gavau pažadą, kad viską išsiaiškins ir paskambins. Tačiau skambučio jokio nesulaukiau. Tik po kelių dienų bandė su manim kalbėtis visa delegacija – nuo vyr. gydytojo pavaduotojo iki valytojos – sugužėję pas mamą palatoje pradėjo klausinėti, kas man yra, tačiau man toks būdas pasirodė nepriimtinas, nes nereikia tokių dalykų aptarinėti prie ligonio“, – pasakojo Renata.
Tuomet teisybės moteris nutarė ieškoti teisiniais būdais.
„Man viskas taip susikaupė, kad aš rugpjūčio 23 dieną parašiau skundą Sveikatos apsaugos ministerijai ir Visagino savivaldybei. Ministerija pranešė, kad tai ne jų kompetencijos klausimas ir netirs, o iš savivaldybės gavau atsakymą, kad jie gavo mano laišką, bet kol kas aš jokio atsakymo taip ir negavau“, – pasakojo pašnekovė.
Palatos kaimynę rado mirusią
Čia istorija nesibaigė. Čia, anot Renatos, viskas tik prasidėjo. Rugpjūčio 28 dieną apie 10.30 val. atėjusi lankyti mamos Renata išvydo kraupų vaizdą.
Ta močiutė, kur vienoje palatoje gulėjo, – akys atmerktos, išsižiojusi, sustingusi, negyva. O mano mama guli šalia, – sako Renata.
„Aš įžengiau ir mane iškart pritrenkė. Ta močiutė, kur vienoje palatoje gulėjo, – akys atmerktos, išsižiojusi, sustingusi, negyva. O mano mama guli šalia. Nubėgu pas slauges ir pasakau, kad žmogus numiręs. Pati grįžtu pas motiną. Po penkių ar dešimties minučių ateina slaugė, pažiūri tos senolės pulsą, uždengia veidą ir išeina. Grįžta dviese po 15–20 minučių. Nukloja, verčia, o žmogus jau sustingęs, nieko negali padaryti. Sako: „pampersą nuimam“. Ir visa tai bando daryti prie mūsų“, – pasakoja moteris.
Ji įtaria, kad mamos palatos kaimynė negyva pragulėjo kelias valandas. Renatos skaičiavimu, tai reiškia, kad, ko gero, moteriai iš ryto niekas neatnešė nei pusryčių, nei pasidomėjo jos sveikata. Po to ta pati mirusi moteris buvo su visa lova šiaip ne taip išvežta į koridorių ir palikta ten gulėti.
„Neuždengta, pusnuogė, tik su pampersu ji buvo palikta koridoriuje“, – pasakojo Renata.
Pagalbos skambučiai – nepasiekiami?
Renatą piktino ir slaugytojų aplaidumas prižiūrint jos mamą.
„Vieną dieną aš atėjau ir mama, kuri yra sveiko proto dar, man pasakojo, kaip visą naktį klykė, šaukė slaugytojas, nes jai dėl nepriežiūros plyšo stroma, bet nieko neprisišaukė. Tą pačią naktį ją ištiko epilepsijos priepuolis. Ji visiškai nusilpus, su plyšusia stroma ir iš jos pasipylusiais skysčiais gulėjo iki ryto. Nieko nebuvo įmanoma išsikviesti naktį dar ir dėl to, kad pagalbos skambučiai įrengti prie lovų taip, kad neįgaliajam juos pasiekti neįmanoma“, – piktinosi Renata.
Šį įvykį moteris vėl surašė skunde ligoninei. Tačiau į jį taip pat kol kas niekas nesureagavo.
Negana to, Renata tikina, kad, nors slaugos priemonės ligoninėje turėtų būti nemokamos, taip toli gražu nėra. Už tai, kad jos mama galėtų būti gydoma Visagino ligoninėje, moteris sako sumokanti 280 Eur. Taip pat ji sako perkanti visas slaugos priemones.
„Pampersus, kremus visokius, net vienkartinių rankšluosčių paprašė, kad aš pati atneščiau“, – stebėjosi moteris.
Anot jos, jei kas dar galėtų padėti slaugos ligoninių pacientams – tai jų teises ginanti visuomeninė organizacija. Būtent tokią Renata ir ketina įkurti, kai tik baigs darbus ūkyje ir parsiveš mamą slaugyti namuose.
„Nežinau, kiek nervų man tai kainuos, bet kažkaip reikia tuos senolius apginti. Niekas neturi teisės kelti rankos ar balso, neprižiūrėti žmonių šitaip. Jau geriau turbūt tada eutanazija, nei šitoks žeminantis elgesys“, – svarsto Renata.
Ligoninės vadovas: „Skundai visus nustebino“
Visagino ligoninės vadovas Kastytis Matulevičius 15min tikino negalintis kalbėti apie visus Renatos skunde išdėstytus dalykus, nes pats tuo metu nebuvo toje palatoje, kur buvo Renata ir jos mama, ir negalintis garantuoti už kiekvieną sekundę ligoninėje.
„Kita vertus, pas mus buvo pokalbiai su personalu, buvome susitikę su slaugos skyriumi, buvo ir slaugos tarybos posėdis. Visi nustebę dėl tų skundų, nes mums ko nors panašaus anksčiau girdėti neteko. Tai iš esmės pavaduotojas slaugai užsiima tuo, žiūrime, kas ten iš tikrųjų atsitiko“, – sakė K.Matulevičius.
Jis kategoriškai neigė du Renatos išdėstytus dalykus – pasenusius vaistus ir būtinybę jai pačiai pirkti slaugos priemones.
„Tokių dalykų būti negali. Jokios pasenusios priemonės nėra naudojamos ir mes labai atidžiai tai žiūrime, tikriname vaistų galiojimą, turime tam procedūrą. Taip būti negali ir, atvirai šnekant, visi nustebinti tokiais skunde išdėstytais faktais. Tas pas su slaugos priemonėmis. Absoliučiai viskuo, ko reikia, ligoniai yra aprūpinami. Juolab kad mes turime puikius ryšius su Vokietijos ligonine ir tos labdaros ateina dukart per metus. Mes tuo esame apsirūpinę“, – teigė Visagino ligoninės vadovas.
K.Matulevičius pripažino, kad Renatos mamos palatos kaimynė tikrai numirė, tačiau, pasak jo, su velione buvo elgiamasi pagarbiai ir kūnas nebuvo valandų valandas laikomas koridoriuje.
„Jeigu nebūtų rimta, tai tektų šypsotis, nes toks kaltinimas net nejaukiai skamba. Aš kalbėjau su personalu. Tikrai būna taip, kad žmonės slaugos skyriuje ar šiaip ligoninėje miršta. Taip jau atsitinka. Tačiau personalas pasakojo, kad gaišaties tikrai nebuvo. Nesusiduriantiems su mirtimi gal tokie dalykai baisūs atrodo, bet tokia jau ta realybė, kad žmonės miršta“, – apgailestavo K.Matulevičius.
Ligoninės direktorius nekomentavo, ar pagalbos iškvietimo skambučiai yra įrengti tinkamai, tačiau kvietė visus artimuosius nesiimti medikų darbo ir patiems nenustatinėti diagnozių savo giminaičiams bei nesiimti spręsti, ar juos ištiko koks nors priepuolis.
„Kas galėjo konstatuoti epilepsijos priepuolį? Paprastai žmonės po tokių priepuolių patys nieko neatsimena ir negali pasakyti, kas jiems nutiko“, – kalbėjo K.Matulevičius.
Ligoninės vadovas sako nemanantis, kad Renata skunde išdėstytus dalykus išsigalvoja, tačiau, pasak jo, realybė turbūt yra šiek tiek kitokia.
„Mes esame nustebinti daugeliu skunde išdėstytų faktų. Mes turime griežtą Stebėtojų tarybą, čia mažas miestukas, visi viską žino ir greitai pasklistų gandai. Kol kas niekas nesiskundžia. Vis dėlto mes į visus, net ir nepagrįstus skundus, reaguojame labai rimtai. Kiekvienas faktas, dėl kurio skundžiamasi, yra stimulas pertikrinti dar kartą.
Žmogiškasis faktorius visada gali pakišti koją. Gal kažkas kažkur nesilaiko taisyklių taip, kaip aš įsivaizduoju ar vadovybė įsivaizduoja. Todėl net, jei nelabai įtikinimai skamba nurodyti faktai, mes viską peržiūrime, kad kokybė būtų kuo geresnė ir klaidų būtų įmanoma išvengti. Svarbiausia, kad pažeidimai nebūtų sisteminiai“, – sakė Visagino ligoninės direktorius.
Pasak jo, Renata tikrai sulauks atsakymo į savo skundus ir dėl kiekvienos detalės sulauks paaiškinimo.
Visagino ligoninės steigėjos Visagino savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Jolita Zabulytė 15min taip pat patikino, kad Renatos skundai yra gauti ir situacija yra tiriama.
„Mes turime tą skundą. Kol kas negaliu komentuoti, nes yra pareikalauta paaiškinimo iš ligoninės, mes dar nesame gavę atsakymo. Situaciją aiškinamės ir atsakysime per įstatymuose numatytą 20 darbo dienų terminą“, – teigė J.Zabulytė.
