Visagino savivaldybės tarybos posėdžiuose be politikų, administracijos atstovų ir kitų svečių, dalyvauja ir vertėjas.
Bent jau taip atrodė spalio 14-ąją vykęs šios savivaldybės tarybos posėdis. Jame aktyviai dalyvavusios, su Laisvės sąjunga į tarybą patekusios Nataljos Tomšos klausimus, kuriuos ji uždavinėjo rusų kalba, vertėjas vertė į lietuvių kalbą.
Jis pamėgino į rusų kalbą išversti ir mero Erlando Galaguzo atsakymą kolegei, tačiau meras jį nutraukė sakydamas, kad to nereikia.
Tokių epizodų vien šiame posėdyje buvo ne vienas, kadangi N.Tomša aktyvi tarybos narė, turinti klausimų socialinėmis temomis.
Kitataučių yra, bet vertėjų nereikėjo
Savivaldybių tarybų posėdžiai su vertėjais Lietuvoje – neįprastas atvejis. Nors į savivaldybių tarybas gali būti renkami ir tie savivaldybių gyventojai, kurie neturi Lietuvos pilietybės, yra ir daugiau savivaldybių, kuriuose dauguma gyventojų, tad – ir tarybos narių, kitataučiai.
Tačiau nei Vilniaus rajono, nei Šalčininkų rajono politikams vertėjų nėra prireikę.
Į Vilniaus tarybą 2015 m. buvo išrinktas tuomet dar Lietuvos pilietybės neturėjęs Markas Adamas Haroldas, tačiau jam niekada panašios pagalbos irgi nereikėjo – jis nuo pirmojo tarybos posėdžio kuo puikiausiai kalbėjo lietuviškai.
Ir juokinga, ir graudu
Visagino tarybos narys Dmitrijus Ikonikovas neslepia, kad jam ši istorija – ir juokinga, ir graudi.
„Ir kelia šypseną, ir labiau primena situaciją iš knygos „12 kėdžių“, kur Ostapas Benderis labai protingu veidu žaidė šachmatais absoliučiai nežinodamas taisyklių.
Tačiau jeigu pažiūrėsim iš esmės, darosi liūdna. Nes tai akivaizdi nepagarba valstybei, kuriai tarybos narys prisiekia. Antra, kas tikrai ne mažiau svarbu, tai yra žmonių–rinkėjų mulkinimas, nes nemokėdamas kalbos tarybos narys neturi jokių galimybių objektyviai priimti sprendimus, prisidėti prie tikrai svarbių ir būtinų pokyčių švietime, sveikatos apsaugoje, miesto ūkio reikaluose ir pan.“, – apie situaciją kalbėjo tarybos narys.
Jis apgailestavo, kad tarybos posėdžiai kartais virsta cirku ir esą taip patys visaginiečiai vertino praėjusios tarybos posėdžius. Nes tokiu atveju nesirūpinama tuo, kam šie politikai renkami – miestu ir jo gyventojais.
Nemokėdamas kalbos tarybos narys neturi jokių galimybių objektyviai priimti sprendimus, prisidėti prie tikrai svarbių ir būtinų pokyčių.
„Visagine dvikalbystė labai reikalingas ir naudingas įrankis, o gal net ir ginklas. Tas tikrai padeda nutiesti tiltus tarp vidutinio ir senyvo amžiaus gyventojų ir valstybės. Tačiau jaunimas iš rusakalbės aplinkos vis geriau supranta, kad be valstybinės kalbos nebūsi toks stiprus ir negalėsi pasiekti užsibrėžtų tikslų.
Daugėja jaunų tėvų, kurie nori, kad jų vaikai pradėtų mokytis lietuvių kalbos nuo darželio. Vis dažniau galima išgirsti iš senjorų, kad jie jau supranta padarę klaidą nesimokydami lietuvių kalbos, nors ir turėdami tokią galimybę.
Žmonės tikrai supranta, kad kalba – net tik naudingas instrumentas, bet ir pagarbos valstybei, kurioje gyveni, ženklas. Beje ir taryboje, palyginus su praėjusia kadencija, kalbinė situacija kur kas geresnė“, – kalbėjo D.Ikonikovas.
Sako kalbanti ir lietuviškai
Tačiau pati N.Tomša, su 15min bendravusi pakankamai sklandžia lietuvių kalba, sako, kad svarbu ne tiek tai, jog jos kalba būtų išversta į lietuvių kalbą kitiems tarybos nariams, o tai, kad ją suprastų tarybos posėdžius žiūrintys visaginiečiai.
„Aš manau, kad reikia kalbėti taip, kad mūsų žmonės mus suprastų. Jeigu reikia lietuviškai, kalbėsime lietuviškai, jeigu manau, kad geriau rusiškai, tai kalbėsiu rusiškai“, – teigė N.Tomša, tikindama neturinti jokių problemų Visagino taryboje dėl kalbos.
Ne paslaptis – tarp Visagino gyventojų nemažai rusakalbių, kurie lietuviškai kalba ir supranta labai sunkiai arba iš viso nekalba.
„Aš kalbu ir lietuviškai, ir rusiškai, nors taip, man lengviau rusiškai. Bet jeigu labai reikia, kalbu lietuviškai, – sakė N.Tomša. – Bet vertėjas nėra tik man. Gal šitame posėdyje tik mano klausimus vertė. (...) Jeigu yra koks svarbus klausimas ir aš žinau, kad ne visi žmonės mane supras, tuomet kalbėsiu rusiškai. Mes juk dirbame mūsų žmonėms.“
Visagino tarybos narė akcentavo, kad norėtų, jog ją suprastų: „Rusiškai, lietuviškai, su vertėju ar be, nėra skirtumo.“
Sutarties vertė – 3630 eurų
Visagino savivaldybei teko pirkti vertimo paslaugą. Kaip galima įsitikinti cvpp.lt, 2020 m. lapkričio 16 d. buvo sudaryta sutartis su UAB „Metropolio vertimai“, pagal kurią numatyta, kad savivaldybė sumokės 3630 eurų (su PVM), o už tai gaus sinchroninio vertimo paslaugą.
Kaip nurodoma sutartyje, vertimas žodžiu apima sinchroninio vertimo paslaugas, vertimai reikalingi Visagino savivaldybės posėdžių metu.
Jeigu savivaldybės tarybos narys nekalba valstybine kalba, posėdį organizuojanti institucija užtikrina vertimą į valstybinę kalbą.
Paklaustas, ar vis dėlto neturėtų būti taip, kad tarybos nariai, vietos politikai privalėtų mokėti lietuvių kalbą ir lietuviškai kalbėti tarybos posėdžių metu, Visagino savivaldybės tarybos sekretorius
Artūras Pimpė atsakė taip:
„Lietuvos Respublikos Valstybinės kalbos įstatymo 10 straipsnis nustato, kad „Oficialūs valstybės ir savivaldos institucijų, valstybės įstaigų, įmonių organizuojami renginiai (sesijos, suvažiavimai, susirinkimai, posėdžiai, pasitarimai ir kiti) vyksta valstybine kalba. Tais atvejais, kai kalbėtojas vartoja kitą kalbą, turi būti verčiama į valstybinę kalbą.“
Todėl jeigu savivaldybės tarybos narys nekalba valstybine kalba, posėdį organizuojanti institucija užtikrina vertimą į valstybinę kalbą.“
VRM: vertėjo reikėtų svečiams, ne politikams
Vidaus reikalų ministerija (VRM), kurios viena iš kuruojamų sričių yra ir savivalda, vis dėlto laikosi kiek kitokios nuomonės.
Ministerijos parengtame komentare teigiama, kad „pagal Valstybinės kalbos įstatymo 6 str., tarybos narė privalo mokėti valstybinę kalbą, vertėjai numatomi tik teismo procese (8 str.), nes tai susiję su tinkamu žmogaus teisių užtikrinimu ir gynimu teismo procese.“
Šio įstatymo 6 straipsnis skamba taip: „Valstybės ir savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų vadovai, taip pat tarnautojai ir pareigūnai, policijos, teisėsaugos tarnybų, ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai, tarnautojai ir pareigūnai turi mokėti valstybinę kalbą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas.“
Pagal Valstybinės kalbos įstatymo 6 str., tarybos narė privalo mokėti valstybinę kalbą.
10-ame įstatymo straipsnyje nurodoma, kad „oficialūs valstybės ir savivaldos institucijų, valstybės įstaigų, įmonių organizuojami renginiai (sesijos, suvažiavimai, susirinkimai, posėdžiai, pasitarimai ir kiti) vyksta valstybine kalba. Tais atvejais, kai kalbėtojas vartoja kitą kalbą, turi būti verčiama į valstybinę kalbą.“
Tačiau VRM teigimu, šiame straipsnyje numatytas kitas kalbėtojas ir turima omeny ne pačios savivaldybės institucijos atstovus, o svečius.
Taip pat VRM nurodė, kad geriausiai situaciją dėl valstybinės lietuvių kalbos vartojimo tokiose situacijose paaiškinti galėtų Valstybinė kalbos inspekcija.
Inspekcija vertina kitaip
Ši lietuvių kalbos nemokantiems vietos politikams mažiau griežta.
„Valstybinės kalbos įstatymas nurodo, kad kai oficialiuose valstybės ir savivaldos institucijų, valstybės įstaigų, įmonių organizuojamuose renginiuose (sesijose, suvažiavimuose, susirinkimuose, posėdžiuose, pasitarimuose ir kituose) kalbėtojas vartoja nevalstybinę kalbą, turi būti verčiama į lietuvių kalbą.
Savivaldybė šios įstatymo nuostatos nepažeidžia.
Pagal galiojančius teisės aktus savivaldybės tarybos nariams nėra privaloma mokėti lietuvių kalbą ir ja kalbėti oficialiuose posėdžiuose“, – teigiama Valstybinės kalbos inspekcijos vyriausiosios inspektorės
Eglės Bondzinskienės komentare.