Didina atsparumą
„Rail Baltica“ – strateginis Lietuvos ir Baltijos šalių projektas, kurio vertė minėtoms šalims ir Europai – daugialypė. Naudojantis greituoju „Rail Baltica“ geležinkeliu išaugs tarptautinių vežimų – keleivių, krovinių, karinių krovinių – skaičius. Todėl svarbu užtikrinti Europos Sąjungos (ES) teisės aktuose numatytų reikalavimų įgyvendinimą, įskaitant duomenų mainus tarp infrastruktūros valdytojų bei keleivių ir krovinių vežėjų, naudojant saugius kanalus. Tai tapo svarbia „FREE Rail“ programos užduotimi ir yra būsimų „Rail Baltica“ operacijų pagrindas.
Pasak LTG grupės verslo atsparumo vadovo Gedimino Šečkaus, „FREE Rail“ leis sukurti ir įdiegti Baltijos regionui pritaikytą geležinkelių veiklos modelį, paremtą ES standartais, gerąja praktika ir suderintą su plačiosios vėžės specifika, bei mažinti likusias sąsajas su nedraugiškomis šalimis.
Lietuva iniciavo dialogą su Latvijos ir Estijos partneriais, siekdama susitarti, kad tokie informacijos mainai operacijoms Baltijos regione būtų pradėti taikyti anksčiau nei numatyta svarstomame Europos Komisijoje reglamente. Pagal svarstomą projektą, taisyklės duomenų mainams visiems ES geležinkelių sektoriaus subjektams taptų privalomos nuo 2026 m. gruodžio.
„LTG grupės įmonėse diegiami sprendimai, atitiksiantys ES reikalavimus, o duomenys apie operacijas Lietuvoje neperduodami kitoms šalims. Kalbant apie tarptautines operacijas, būtinas bendras sutarimas su kitomis Baltijos šalimis, todėl ieškome visiems tinkamų sprendimų“, – kalbėjo G. Šečkus.
Kokios rizikos atpažintos?
Ilgą laiką okupuota Sovietų Sąjungos, Lietuva paveldėjo rusiškas riedmenų ar infrastruktūros dalis. LTG yra atlikusi išsamią rusiškų ir baltarusiškų elementų analizę, kuri parodė, kad beveik 60 proc. Lietuvos geležinkelių infrastruktūroje ir riedmenyse naudojamų dalių buvo pagamintos ir jų atsarginės dalys gaminamos minėtose šalyse.
„Atlikus 2000 unikalių geležinkelių sistemos elementų analizę rastos alternatyvos rusiškiems elementams. Dabar, sugedus ar esant poreikiui keisti infrastruktūros ar riedmens elementą, bus naudojami tik tie, kurie įsigyti iš Lietuvai draugiškų šalių sąrašo“, – pasakojo G. Šečkus.
Be geležinkelių parko paveldėjome plačiosios vėžės geležinkelių sistemoje taikomus principus ir taisykles, tarp kurių – galiojanti remonto taisyklė: šalis, kurioje traukinys sugenda, atsako už jo remontą. Dėl šios priežasties traukinys, kertantis valstybių sieną, priimančią šalį informuoja apie atvykstančio traukinio techninę būklę.
LTG grupės vertinimu, ši informacija yra perteklinė, todėl buvo atskirti nacionaliniam saugumui svarbių krovinių, keliaujančių per Lietuvą į kitas Baltijos šalis, duomenys, kurie dabar perduodami tik saugiais kanalais.
Geležinkelių analogas Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijai
Nutiesus „Rail Baltica“ reikšmingai išaugs tarptautinių geležinkelio operacijų skaičius, krovininių traukinių srautai, taip pat – karinių krovinių pervežimai.
„FREE Rail“ galime palyginti su sankcijų įgyvendinimu. Nelaukiame, kol sankcijų kontrolė bus išsamiai susigulėjusi praktika ar Europos Komisija priims svarstomą reglamentą – patys imamės pokyčių, juos inicijuojame ir įgyvendiname, taip stiprindami LTG grupės ir Lietuvos atsparumą.
Atlikus 2000 unikalių geležinkelių sistemos elementų analizę rastos alternatyvos rusiškiems elementams.
Dėl pokyčių sudėtingumo, svarbos ir poreikio bendradarbiauti „FREE Rail“ taip pat galime palyginti su Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija – tarpvalstybiniu energetikos projektu, kuriuo siekiama atskirti Baltijos šalių elektros tinklus nuo BRELL žiedo ir sinchronizuoti su kontinentiniu Europos tinklu.
Kaip ir energetikos atveju, pagrindinis tikslas – integruotis į Europos geležinkelių tinklą ir atsieti mūsų geležinkelius nuo Maskvoje įsikūrusios Geležinkelių transporto tarybos (GTT), t. y. desinchronizuoti mūsų geležinkelių tinklus su Rusija. Šiame kelyje bendradarbiavimas su Latvija ir Estija yra sėkmės raktas“, – pabrėžė G. Šečkus.
Artimiausi pokyčiai
Gruodį Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai bendrai susitarė dėl glaudesnio bendradarbiavimo gynybos, saugumo ir atsparumo didinimo srityse, tam pasitelkiant ir „FREE Rail“ programą.
Taip pat gruodį, įgyvendinant „FREE Rail“ programą, „LTG Infra“ lokomotyvuose išmontuotos senos rusiškos lokomotyvų saugos sistemos KLUB-U, o vietoje jų diegiama šiuolaikinė ukrainietiška naujos kartos sistema „Impulse“. Ši sistema etapais bus įdiegta daugiau kaip 160 LTG grupės lokomotyvų ir traukinių.
„Diegiama nauja lokomotyvų saugos sistema atitinka nacionalinio saugumo interesus – dėl šios įrangos gamintojo patikimumo buvo kreiptasi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą.
Įgyvendinant „FREE Rail“ programą plečiame alternatyvius sprendimus rusiškoms technologijoms, tokiu būdu stiprindami Lietuvos geležinkelių sistemos atsparumą ir nedraugiškų šalių puoselėjamą ir mūsuose vis dar gajų mitą „analogof niet“ (liet. analogų nėra)“, – komentavo G. Šečkus.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. LTG grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ visiškai išima visus savo vagonus iš 1520 mm geležinkelio vėžės erdvėje (įskaitant Rusiją) bendrai naudojamo vagonų parko. Jį pakeis iš apie 6000 „LTG Cargo“ valdomų vagonų suformuotas privatus parkas, prie kurio duomenų nedraugiškos šalys neturės jokios prieigos.
Tai – jau antrasis pasitraukimo iš GTT žingsnis. Prasidėjus karui Ukrainoje, „LTG Cargo“ vagonus „atitraukė“ iš judėjimo per Rusiją ir Baltarusiją, o antruoju žingsniu atsijungiama nuo bendro parko sistemos ir pereinama prie europinio veikimo modelio. Visas vagonų parkas bus privatus ir nedraugiškų valstybių geležinkeliai neturės galimybės juo pasinaudoti šiems vagonams esant ne Lietuvoje.
„Rail Baltica“ greitojo geležinkelio traukiniai kirs Lietuvos ir kitų valstybių sienas kasdien, o „FREE Rail“ programos įgyvendinimas užtikrins, kad integracija į Europos geležinkelių tinklą būtų ne tik fizinė, bet visapusė dar iki paslaugų „Rail Baltica“ linijoje pradžios.
