Visi ragino į ligoninę vykti išsigryninus pinigų: aš pasielgiau kitaip

Ragina netylėti

Moteriai sausio pradžioje operavo kairės rankos ganglioną (gerybinį darinį). Operacija buvo atliekama Santaros klinikose. Airida atvira – atsirado ne vienas patarėjas, raginantis „dėl visa ko“ išsigryninti pinigų.

„Tačiau aš pasitikėjau gydytoju, žinojau, kad jis – tikras profesionalas. Kartais žmonėms atrodo, kad jei gydytojas, pavyzdžiui, nesišypso ir nejuokauja, tai jis jau kažko laukia, bet aš taip nemanau. Juk visi kartais būname pavargę, turime problemų, kurios gadina nuotaiką ir nepavyksta to nuslėpti. Į klinikas važiavau norėdama geriausios medicininės priežiūros, o ne draugiškų paplepėjimų su gydytoju“, – dėsto vilnietė.

Šiandien, vis dar gyjant rankai, ji pripažįsta, kad apie kyšio davimą nė negalvojo. Ir paaiškina, kodėl.

„Kiekvieną mėnesį nuo mano atlyginimo sumokami mokesčiai sveikatos priežiūrai, todėl mokėti antrąkart nėra reikalo. Be to, suvokiu, kad tiek kyšio davimas, tiek ėmimas yra nusikaltimas. Buvau skaičiusi apie įkliuvusius pacientus. Nenorėjau jokių nemalonumų“, – dėsto Airida.

Po operacijos moteris ligoninėje praleido parą, tad spėjo įsitikinti ir geru slaugytoju darbu – jos nestokojo rūpesčio, patarimų ir, svarbiausia, niekuo neparodė, kad tikisi kažko papildomai.

„Tokiomis teigiamomis istorijomis reikia dalintis, parodant, kad tai šiandien jau yra norma. Be to, tai gali padėti apsispręsti tiems, kurie dar nesusidūrė su sistema, o yra tik „penimi“ senų laikų mitais ir stereotipais“, – įsitikinusi pašnekovė.

Galima atsidėkoti legaliai

Apie tai kalba ir Nacionalinės antikorupcijos asociacijos vadovas dr. Raimundas Kalesnykas, kuris daugiau kaip 10 metų analizuoja, vertina ir kuria antikorupcinius sprendimus bei padeda juos taikyti viešajame ir privačiame sektoriuje, taip pat veda mokymus ir dirba ekspertu įvairiose tarptautinėse organizacijose.

Jis sako, kad gana slėptis už įsitikinimo, jog korupcija sveikatos sektoriuje sumažės tik pasikeitus kartoms – iniciatyvos turime imtis kiekvienas.

„Taip, turi keistis „kartos“, bet turi keistis esamos bei naujos kartos elgesys ir sąmoningumas. Nuo kada tai daryti, kaip ir kas tai turėtų daryti bei už tai prisiimti atsakomybę? Šiandien pasaulinio lygio ekspertai pabrėžia, kad teisingas vertybes reikia „programuoti“ jau nuo ankstyvos vaikystės, taip kuriant sąmoningą jauną žmogų. Čia labai svarbus šeimos vaidmuo. Negalima vaikui aiškinti vieno, o elgtis priešingai – kažkam nešti gėlių, kažkam saldainių, norint kažkokios naudos, kažką nuslėpti, užlįsti be eilės“, – kalbėjo R. Kalesnykas.

Partnerio nuotr./Raimundas Kalesnykas

Pakeisti kultūrinį mentalitetą, jo manymu, padės tik antikorupcinio sąmoningumo ugdymas ir švietimas, kuris turi būti pradedamas jau ikimokyklinio ugdymo įstaigose, į pagalbą pasitelkiant ekspertus, mokytojus, tėvus.

„Tai aš vadinu kompleksiniu formaliuoju ir neformaliuoju antikorupciniu švietimu, kuris palaipsniui galėtų duoti norimų rezultatų. Visgi tikiu, kad tam tikras vertybines nuostatas būtų galima pakeisti ir greičiau, nes mūsų visuomenė iš esmės juda teisinga linkme, kovojama su alkoholio, cukraus vartojimu – tai daugeliui irgi yra sudėtingi, bet įmanomi iššūkiai“, – įsitikinęs pašnekovas ir priduria, kad pacientams reikia paaiškinti, kodėl maišelis ar vokelis medikui yra netinkama elgesio praktika, daranti žalą tiek gydytojo, tiek paciento, tiek pačios sveikatos priežiūros įstaigos reputacijai.

Informacija parengta LR sveikatos apsaugos ministerijai įgyvendinant Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“.