„Aš manau, po šitų faktų išaiškėjimo tikrai atsiranda pagrindų svarstyti nepasitikėjimą juo, bet ar frakcija po svarstymo darytų išvadą, kad tikrai reikia inicijuoti nepasitikėjimą, dabar nesiimčiau atsakyti už visą frakciją“, – 15min penktadienį komentavo Seimo konservatorių frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma.
Anksčiau konservatoriai, kaip ir opozicijai priklausantys socialdemokratai bei Liberalų sąjūdis, sutarė nedalyvauti balsavime dėl V.Pranckiečio atstatydinimo, kai jis neatsižvelgė į naujos koalicijos sutartį ir neatsisakė „socialdarbiečiams“ atiduoto Seimo pirmininko posto.
Kita situacija
Dabar pagrindas atstatydinimui, anot J.Razmos, kitas.
„Situacija dabar yra kitokia negu tuomet, kai mes pirmą kartą išsakėm poziciją dėl jo, kai tiesiog buvo Ramūno Karbauskio politiniai žaidimai, o Seimo pirmininkas kaip nors neigiamai savo veikloje nebuvo kažkuo išsiskyręs, kad taip reiktų kelti klausimą“, – dėstė parlamentaras.
Jo teigimu, frakcija poziciją dėl V.Pranciečio priims tada, kai prasidės Seimo rudens sesija.
„Manau, prasidėjus naujajam politiniam sezonui nuo rugsėjo 10 dienos, mes susirinksim, apsvarstysim tą klausimą ir tuomet bus paskelbta pozicija. Gal opozicinės frakcijos ir bendrai tarsis, matysim“, – žadėjo politikas.
Kad palaikytų opozicijos siūlymus pareikšti nepasitikėjimą V.Pranckiečiu, penktadienį pareiškė ir valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis. Esą valdantieji ir opozicija dėl to galėtų suvienyti jėgas.
Tačiau J.Razma „valstiečių“ vedlio entuziazmą vertina skeptiškai.
„Valdantieji, turbūt jeigu nebūtų tų visų koalicinių žaidimų, dėl kurių jie turi patraukti V.Pranckietį iš Seimo pirmininko posto, ir nebūtų R.Karbauskio keršto planų už jo buvusią poziciją, abejoju, ar rodytų tuos principingumus dėl Irinos Rozovos ar kitų momentų“, – svarstė konservatorius.
Parašus, matyt, reikėtų rinkti iš naujo
Vieningos nuomonės dėl Seimo pirmininko, anot Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, kol kas neturi ir liberalai.
„Frakcijos pozicijos tokiu klausimu dar neturime. Kadangi tas klausimas, jei bus darbotvarkėje, bus po rugsėjo 10-osios, prasidėjus rudens sesijai, pasitarsime frakcijoje ir suformuluosime poziciją“, – nurodė ji.
Priminus, kad „valstiečiai“ buvo surinkę parašus, reikalingus pradėti nepasitikėjimo procedūrą V.Pranckiečiu, V.Čmilytė-Nielsen darė prielaidą, kad juos, kai yra kitos priežastys, reikėtų rinkti iš naujo.
O dabar liberalų pozicija Seimo pirmininko atžvilgiu esą ta pati.
„Kol kas nesikeitė mūsų pozicija nuo tos, kurią buvom suformulavę dar gegužės mėnesį, kad nepasitikėjimo procedūroje mes, liberalai, nedalyvautume. Seimo pirmininko nuėmimo klausimas yra valdančiosios koalicijos klausimas. Jei yra naujos aplinkybės, jas reikėtų svarstyti iš naujo“, – teigė ji.
Socialdemokratų sprendimai – po tyrimo
Kad pretekstas kalbėti apie V.Pranckiečio atstatydinimą yra, sutiko ir Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas.
„Klausimas svarstytinas. Kai mes susirinksim, svarstysim. Vakar mes išsiskirstėm po Seimo sesijos. Turbūt artimiausiu laiku susirinksim frakcijoje tik per sesiją“, – dėstė jis, bet pridūrė, kad ankstesnė frakcijos pozicija kol kas nepasikeitė.
„Ankstesniu pagrindu nematėm dėl ko jam reikšti nepasitikėjimą. Mes sakėm, kad balsavime nedalyvausim. O dabar sakau, kad šios situacijos nevertinom, nes ji pakankamai nauja“, – pažymėjo politikas.
Paaiškėjus, kad Seimo narė I.Rozova nuslėpė ryšius su Rusijos diplomatais, Seimo NSGK ėmėsi iniciatyvos šiuo klausimu suburti laikinąją tyrimo komisiją. J.Sabatausko manymu, sprendimą dėl V.Pranckiečio atstatydinimo reikėtų priimti po to, kai komisija baigs darbą.
Gal darykim civilizuotai ir pagal procedūras.
„Laikinoji tyrimo komisija galėtų surinkti duomenis, pagrįsti vieną ar kitą savo išvadą. Priešingu atveju – darymas dėl triukšmo. Gal darykim civilizuotai ir pagal procedūras“, – ragino jis.
Tiesa, V.Pranckietis anksčiau reiškė nuostabą, kodėl parlamentinis tyrimas dėl I.Rozovos inicijuojamas tik dabar, nes jis pats informaciją perduoti NSGK nurodė dar prieš pusantrų metų.
Informacija apie I.Rozovą paaiškėjo po to, kai Seimo NSGK pradėjo aiškintis politikės dalyvavimo Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje Sakartvele šių metų birželį aplinkybes.
VSD rašte Seimo pirmininkui rašoma, kad I.Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi apie finansinę paramą parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui.
Taip pat, kaip rašoma dokumente, ji skirtingais laikotarpiais su Rusijos diplomatais aptarė galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
Žvalgybos duomenimis, I.Rozova prieš aštuonerius metus bandė įtraukti Rusijos diplomatus, kad būtų daroma įtaka formuojant koalicijas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, taip pat rašoma apie Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.