Vilniaus savivaldybės taryba dar lapkričio pabaigoje pritarė idėjai skirti nedidelį butą pačiame miesto centre, kuriame niekas negyventų, bet visi norintys, tačiau neturintys savo nekilnojamojo turto, deklaruotų gyvenamąją vietą. Tokiu būdu Vilniaus savivaldybė turėtų daugiau oficialių vilniečių ir gautų jų mokamą gyventojų pajamų mokestį (GPM) į savo biudžetą.
Nori daugiau GPM
Šiuo metu Gedimino prospekte esančiame bute gyvenamą vietą yra deklaravę 585 asmenys, iš jų 239 tai padarė elektroniniu būdu.
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus dalis vilniečių mokamo GPM skiriama kitiems Lietuvos miestams, kuriuose jie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, nors faktiškai dirba ir gyvena Vilniuje. Vilniaus savivaldybės teigimu, šiuo metu sostinė kitoms savivaldybėms kasmet perveda apie 200 mln. Lt, o iš kitų savivaldybių gauna tik apie 17 mln. Lt GPM.
Dėl tokio neteisingo, Vilniaus savivaldybės teigimu, finansavimo sostinės taryba nutarė kreiptis į teismą ir ten siekti apginti savivaldybės ir vilniečių teises bei atlyginti savivaldybei padarytą žalą, padidinti GPM dalį, liekančią Vilniaus biudžete.
Prašo KT išaiškinimo
Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydami ištirti, ar tai, kaip tarp Lietuvos savivaldybių yra perskirstomos GPM lėšos, atitinka Konstituciją, pasirašė 30 Seimo narių. Jų nuomone, šiuo metu Biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymas pažeidžia lygiateisiškumo principą, nes Vilniui skiriama 40 proc., o kitoms savivaldybėms – 86-100 proc. gyventojų sumokamo pajamų mokesčio.
Anot Seimo narių, pasirašiusių kreipimąsi, atstovo Vytenio Andriukaičio, Vilniaus gyventojai diskriminuojami ir dėl to, kad nuo 2003 metų kai kurioms savivaldybėms paliekama GPM dalis buvo didinama, o Vilniui nesikeitė.
Kreipimesi pabrėžiama, kad valstybė ima piktnaudžiauti savo išskirtine teise skirstyti biudžetą, bandydama tik sostinės sąskaita sulyginti kitų šalies savivaldybių finansinę padėtį. Todėl pablogėjo Vilniaus miesto savivaldybės finansinė padėtis.
„Vilniaus miesto kreditorinis įsiskolinimas nepaliaujamai didėja: nuo 268,7 mln. Lt 2000 metais iki 843,9 mln. Lt 2011 metais, o išlaidos iš savivaldybės biudžeto finansuojamoms funkcijoms atlikti nuolat augo (vien kompensacijų už lengvatinius keleivių vežimo bilietus poreikis didėjo nuo 40,7 mln. Lt 2006 metais iki 84,6 mln. Lt 2011 metais). Vilniaus indėlis į valstybės iždą išlieka 28 kartus didesnis nei Kauno ir 23 kartus didesnis nei Klaipėdos“, – rašoma kreipimesi į KT.
