Likus kelioms dienoms iki prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijos pabaigos, Prezidentūros rūmuose neliko dešimtmetį ten eksponuoto Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti sukurto Nacionalinės premijos laureato dailininko Šarūno Saukos paveikslo.
Jis vienoje Prezidentūros salių kabėjo nuo 2010 metų pradžios.
Provokuojančioje drobėje pavaizduotas nuogas Rūpintojėlis, įvairios mūsų šalies asmenybės. Pavyzdžiui, Vincas Kudirka, Antanas Smetona, Darius ir Girėnas, Salomėja Nėris, Virgilijus Noreika ir kiti.
Viskas ne tik gražu ir solidu
Eksponuoti šį paveikslą Simono Daukanto aikštės rūmuose pasirinko D.Grybauskaitė.
„Paveikslas tiek drąsus, kad nutariau panervinti visuomenę. Nutariau truputį visus panervinti, kad neatrodytų, kad čia viskas tik gražu ir solidu. Lietuvos istorija nebuvo lengva, ir tūkstantmetis nebuvo lengvas“, – tąsyk aiškino ji.
Paveikslas tiek drąsus, kad nutariau panervinti visuomenę. Nutariau truputį visus panervinti, kad neatrodytų, kad čia viskas tik gražu ir solidu.
Dėl paveikslo eksponavimo prezidentūroje buvo pasirašyta sutartis. Ji, kaip sakė G.Nausėdos atstovas žiniasklaidai Antanas Bubnelis, numatė terminuotą Š.Saukos paveikslo buvimą Prezidentūros rūmuose.
„Pasibaigus šiam laikotarpiui, paveikslas buvo perduotas MO muziejui. Šio paveikslo vietoje kito meno kūrinio kol kas dar nėra“, – teigė jis.
Š.Saukos dukra Monika Saukaitė anksčiau LRT naujienų tarnybai sakė, kad tėtis buvo linkęs palikti paveikslą ir naujajam prezidentui.
„Dabar prezidentės prezidentavimas baigėsi, keičiasi komandos, keičiasi prezidentai, ir keičiasi, matyt, ir požiūris į tai, kokie paveikslai turi būti eksponuojami rūmuose. Aš žinau iš savo tėvo pusės, kad jis buvo linkęs palikti paveikslą ir naujajam prezidentui, bet, matyt, tokios iniciatyvos iš naujosios komandos nebuvo“, – liepos pradžioje dėstė M.Saukaitė LRT naujienų tarnybai, kurią cituoja naujienų portalas LRT.
Aš žinau iš savo tėvo pusės, kad jis buvo linkęs palikti paveikslą ir naujajam prezidentui, bet, matyt, tokios iniciatyvos iš naujosios komandos nebuvo.
G.Nausėdos pageidavimas
Pasak A.Bubnelio, šiuo metu vyksta intensyvus darbas su meno institucijomis ir jų specialistai rekomenduoja bei keičia dalį meno kūrinių Prezidentūros rūmuose.
Jis pasakojo, kad prezidentūra nuolat aktyviai bendradarbiauja su Nacionaliniu dailės muziejumi bei kitomis valstybinėmis meno įstaigomis, kurios iš savo fondų skolina prezidentūrai meno kūrinius.
„Lygiai taip jos skolina meno kūrinius ir kitoms aukščiausioms Lietuvą reprezentuojančioms institucijoms. Tokiu pačiu principu Prezidentūros kieme yra eksponuojamos ir skulptūros iš Panevėžio dailės galerijos. Meno įstaigų ekspertai pasiūlo paveikslus bei kitus meno kūrinius atsižvelgiant į Prezidentūros erdves, interjerą. Skirtingoms erdvėms yra parenkami įvairių laikotarpių ir įvairios stilistikos kūriniai“, – komentavo G.Nausėdos atstovas žiniasklaidai.
A.Bubnelio teigimu, šalies vadovas domisi, kokie kūriniai atsidurs ant Prezidentūros sienų.
„Tačiau vienintelis jo pageidavimas buvo, jog kūriniai atspindėtų skirtingus laikotarpius ir kad juos parinktų meno ekspertai“, – pabrėžė jis.
Simbolis, kiek galima padaryti nebūnant politiku
Tarp šiuo metu Simono Daukanto aikštės rūmuose eksponuojamų darbų A.Bubnelis paminėjo Giovanni Paolo Panini darbus „Antikinės Romos griuvėsiai su Triumfo arka“ ir „Antikinės Romos griuvėsiai su Cestijaus piramide“, nežinomo vokiečių XVIII amžiaus darbą „Vasara. Prie miesto vartų“.
G.Nausėdai pradėjus eiti pareigas, prezidento kabinete buvo pakabintas skulptoriaus J.Zikaro bronzinis J.Basanavičiaus bareljefas.
Akivaizdu, kad tautos patriarchu vadinamas Vasario 16-osios akto signataras – reikšminga asmenybė G.Nausėdai.
G.Nausėda tąsyk sakė, kad J.Basanavičius jam simbolizuoja, kiek galima padaryti Lietuvos labui net nebūtinai esant politiku.
Tardamas keletą žodžių žurnalistams jis kalbėjo:
„Esame tokioje vietoje, kur kvadratiniame ploto vienete yra tiek daug sakralinių ir istorinių objektų. Ir vienas iš jų yra šis įstabus žmogus, Lietuvos vyras Jonas Basanavičius. Neatsitiktinai girdime J.Naujalio „Svajonę“, nes tai ir yra svajonę žadinantis muzikos kūrinys. Ir čia J.Basanavičius pradėjo įgyvendinti savo svajonę.“
Esame tokioje vietoje, kur kvadratiniame ploto vienete yra tiek daug sakralinių ir istorinių objektų. Ir vienas iš jų yra šis įstabus žmogus, Lietuvos vyras Jonas Basanavičius.
A.Bubnelis aiškino, kad meno kūrinių Prezidentūros rūmuose yra įvairių: paveikslai, grafikos darbai, bareljefai, vazos, skulptūros kieme.
„Visa tai prezidentūra panaudos pagrindu yra gavusi iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Lietuvos Nacionalinio muziejaus, Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus, Rokiškio krašto muziejaus ir Lietuvos dailės muziejaus“, – pasakojo jis.
Anot G.Nausėdos atstovo žiniasklaidai, prezidentūra užtikrina, kad meno kūriniai būtų demonstruojami reprezentatyviai, su jais galimybę turėtų susipažinti rūmų lankytojai – įvairaus rango delegacijos, svečiai bei ekskursijose dalyvaujantys vilniečiai bei miesto svečiai.
„Taip pat prezidentūra yra apdraudusi meno kūrinius bei rūpinasi, kad jiems būtų sudarytos kitos būtinos sąlygos. Meno darbai Prezidentūroje yra apdrausti maždaug 1 mln. eurų sumai“, – informavo A.Bubnelis.
