Anot jo, naujoji antikorupcinė programa kovą su korupcija palieka vien institucijų rankose, o saugiai įtraukti visuomenę į tiesioginę kovą su korupcija per pranešimus apie konkrečius korupcijos atvejus institucijos neišdrįsta.
Vietoj aiškių priemonių, tokių kaip įstatymo, apsaugančio potencialius pranešėjus, priėmimas, NKKP numato tik galiojančių įstatymų analizės atlikimą 2012 metais, o tai reiškia, kad pranešėjų apsaugos įstatymo priėmimas ir vėl nukeltas neapibrėžtam laikotarpiui, teigiama pranešime.
„Tai, mūsų nuomone, labiau primena trypčiojimą vietoje, nes panašaus pobūdžio analizes atlikome ir mes, ir Teisingumo ministerija jau 2009–2010 metais. Analogiška priemonė (teisės aktų analizė) buvo įtraukta ir į 2009 metų NKKP redakciją. Jau keletą metų TILS atkreipia dėmesį į tai, kad esamo reguliavimo nepakanka, žmonės nesijaučia ir nėra saugūs, ir galiojantys įstatymai, net pataisyti, vargu ar suteiks visapusę apsaugą pranešėjams“, – teigia TILS.
Pasaulinio korupcijos barometro 2010 metų rezultatai rodo, kad 34 proc. Lietuvos gyventojų prisipažįsta, kad per pastaruosius 12 mėnesių jie yra davę kyšį
Organizacijos teigimu, programoje nėra ir priemonės, kuri numatytų pareigą institucijoms įdiegti saugius vidinius ir išorinius pranešimo kanalus arba užtikrinti jau esamų pranešimo kanalų saugumą.
„Tai reiškia, pavyzdžiui, kad pacientai arba medicinos personalas, norintys pranešti apie galimą korupciją sveikatos apsaugos įstaigoje, tikriausiai neturės kaip tai saugiai padaryti“, – sako TILS vadovas Sergejus Muravjovas.
Speciali apsauga yra numatyta tik pranešantiems valstybės tarnautojams, bet ne privataus ar nevyriausybinio sektoriaus darbuotojams. Tačiau minėta apsauga yra daugiau formali (garantuojamas konfidencialumas) ir nenumato realių garantijų pranešėjams.
Nauja NKKP taip pat nedaug dėmesio skiria korupcijai privačiame sektoriuje, teigia organizacija.
„Konkrečių veiksmų šioje srityje šios programos įgyvendinimo laikotarpiu vargu ar galima tikėtis, nes 2013 metų antroje pusėje planuojama tik atlikti analizę, vertinant galimas korupcijos apraiškas privačiame sektoriuje. Taip pat į programą įtraukta tik viena priemonė dėl antikorupcinio švietimo bendrojo lavinimo mokyklose ir nėra aišku, kiek pajėgumų bus skiriama moksleivių antikorupciniam lavinimui“, – tvirtina TILS.
Vienai iš labiausiai nerimą keliančių sričių – savivaldai – skirta priemone rengiamasi nustatyti pareigą sudaryti antikorupcines komisijas. Tačiau TILS primena, kad 2010 metų pabaigoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog dauguma apklaustų savivaldos lygmens institucijų 2009 ir 2010 metais neskyrė lėšų ir atskirų specialistų etatų antikorupcinių programų įgyvendinimui. Anot apklaustų institucijų atstovų, ši padėtis neturėtų keistis ir 2011 metais.
„Tai, be abejo, yra neraminanti žinia, nes daugelio antikorupcinių priemonių įgyvendinimo efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo šiai sričiai skiriamo finansavimo ir žmonių pasirengimo“, – teigiama pranešime.
Nepaisant to, TILS naujoje programoje įžvelgia tokių teigiamų dalykų kaip tai, kad joje kinta kriterijai, pagal kuriuos bus vertinamas laukiamas rezultatas. Be to, į programą įtrauktos sritys, kurios anksčiau stokojo dėmesio, tokios kaip sveikatos priežiūros ir teisėsaugos institucijų veikla.
Programą rengusiai komisijai vadovavęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius savo ruožtu teigia, kad programoje buvo siekta įtvirtinti ne deklaracijas, kaip būtina kovoti su korupcija, o konkrečius veiksmus, tačiau ilgo derinimo proceso tiek Vyriausybėje, tiek Seime metu nemažai priemonių virto gana aptakiomis.
„Be to, kai kuriose srityse trūksta ir ambicingesnių tikslų. Tačiau tikiuosi, kad konkrečiai įvardiję problemiškiausias sritis ir numatę joms konkrečius vaistus galėsime pasiekti, kad žmogus kuo mažiau susidurtų su tokiomis problemomis, kurias šiandien reikia spręsti korupcijos būdu“, – Teisingumo ministerijos pranešime cituojamas R.Šimašius.
Pasaulinio korupcijos barometro 2010 metų rezultatai rodo, kad 34 proc. Lietuvos gyventojų prisipažįsta, kad per pastaruosius 12 mėnesių jie yra davę kyšį bent vienam iš devynių viešųjų paslaugų teikėjų – švietimo sektoriaus, teismų, sveikatos apsaugos, policijos, registravimo ir leidimų išdavimo tarnyboms, komunalinių paslaugų teikimo įmonėms, mokesčių inspekcijai, žemėtvarkos institucijų arba muitinės atstovams.
