Daugiabučių nuotekos – tiesiai į lietaus nuotekų tinklus
„Štai kas pateko į mano rankas šįryt. Žmonės kalba apie dešimtis daugiabučių, kurie savo buitines nuotekas išleidžia tiesiogiai į miesto lietaus nuotekų tinklus. Raimondos Zaborės ir kita mūsų iškelta versija tvirtinasi, nors tokia pat neįtikėtina kaip „Grigeo“ vamzdis į Kuršių marias... Dar klausimas, kam žmonės moka už nuotekų tvarkymą kas mėnesį, jei jos tiesiog išleidžiamos į upelį? Negi AB „Klaipėdos vanduo“ taip pat pelnus kraunasi analogišku būdu kaip ir „Grigeo“? Gal tai yra atsakymas, kodėl visa Klaipėda yra prasmirdusi?“, – antradienio rytą rašė L.Girskienė. Dėl šios situacijos ji ketino kreiptis į prokuratūrą.
Pateiktame dokumente matyti, jog bendrovė „Klaipėdos vanduo“ administratoriui išsiuntė pranešimą apie tai, jog Statybininkų gatvėje, Klaipėdoje, esančiuose dviejuose namuose, kurie yra sujungti į vieną, iš vienos laiptinės buitinės nuotekos per lietaus tinklus tekėjo į upelį.
„Buitinių nuotekų išvadų pajungimai iš pastatų į paviršinių nuotekų vamzdyną yra atlikti savavališkai, grubiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus“, – rašoma pranešime. Administratorių prašoma išsiaiškinti, kas savavališkai išleidžia nuotekas, ir panaikinti savavališkus pasijungimus.
Vadovybė teigia, jog šie atvejai, Statybininkų gatvėje ir I.Simonaitytės gatvėje, gali būti viso labo atsitiktinumas, kuomet statybininkai vykdydami darbus nuotekas pajungė neteisingai.
Labai didelės taršos nerado
Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ visuomenininkų kaltinimų kratosi. ir pabrėžia, jog paviršinių nuotekų valymas bendrovei priskirtas tik 2016 metais. Tuomet ir imta nagrinėti su lietaus tinklais susijusias problemas. .
„Mes kreipėmės į savivaldybę 2018 metais, kad Smeltalės upėje turime problemų, reikia jos vagą gilinti ir valyti. Buvo rengiama tokia Smeltalės upės vagos gilinimo poveikio aplinkai atrankos ataskaita. Joje buvo užfiksuota, kad galimai per lietaus išleistuvus atskirais atvejais yra išleidžiama tarša į upelį, tiek buitinėm nuotekom, tiek galbūt naftos produktais.
Mes gavome šį savivaldybės pavedimą patikrinti, kiek teisybės toje ataskaitoje. Ėmėme mėginius. Tų mėginių rezultatai labai didelės taršos viršijimo rodiklių neužfiksavo, bet nereiškia, kad jos apskritai nėra. Vienoj tinklo atšakoje užfiksuotas padidėjęs BDS rodiklis (nuotekų išvalymo lygis, – red. past.), bet neviršijantis normų. Pradėjom intensyviau domėtis, iš kur gali ateiti. Klausėm darbuotojų, gal yra įtarimų, gal matė kažką, gal vykdydami darbus yra užfiksavę, gal plaudami lietaus tinklą užfiksavo blogą kvapą. Tas zonas patikrinome ir dviejose zonose užfiksuoti tie atvejai“, – sakė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ Tinklų departamento vadovas Marius Martinaitis.
Klausėm darbuotojų, gal yra įtarimų, gal matė kažką, gal vykdydami darbus yra užfiksavę, gal plaudami lietaus tinklą užfiksavo blogą kvapą. Tas zonas patikrinome ir dviejose zonose užfiksuoti tie atvejai.
Galėjo teršti kelis dešimtmečius?
Jis teigia, jog vienas tokių neteisėtų pasijungimų prieš pora metų buvo aptiktas ir vienoje uostamiesčio mokykloje. Pasitaiko atvejų, kai paviršinės nuotekos būna pajungtos į buitinių nuotekų tinklus.
Neatmetama versija, jog tokių pasijungimų gali būti nustatyta ir daugiau.
Tiesa, paklausti, kaip gi bus atlyginta gyventojams, kurie mokėjo už nuotekų valymą, nors tai nebuvo daroma, bendrovės atstovai sako dar spręsiantys šį klausimą.
Kiek laiko iš daugiabučių nuotekos galėjo tekėti į upelį, nežinia, tačiau jei toks pajungimas galėjo būti įvykdytas dar statybų metu, tai galėjo trukti kelis dešimtmečius.
AB „Klaipėdos vanduo“ laikosi nuostatos, jog aptikti vamzdynai ir nelegalūs pasijungimai, esantys name, yra administratorių atsakomybė. Šis ir turi sutvarkyti, jog sistema veiktų teisėtai.
Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ laikinai einanti generalinio direktoriaus pareigas Eglė Alonderienė teigė, jog patikrinimai tiek individualiuose namuose, tiek daugiabučiuose atliekami nuolat. 2019 metais užfiksuoti 106 savavališki pasijungimai. Užfiksavus pasijungimą, vartotojai bendrovei turi atlyginti už išleistas nuotekas arba suvartotą vandens kiekį. Visa kita informacija perduodama savivaldybei, o vėliau teismas sprendžia, kokias sankcijas taikyti. Anot vadovės, nelegalių pasijungimų užfiksuojama tiek senuose, tiek naujuose daugiabučiuose, tiek privačiuose namuose.
Gina bendrovę
Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys sako, jog bendrovės darbu nustatant pažeidimus reikia pasidžiaugti, o ne ieškoti kaltės.
„Tas, kuris administruoja, nuo atsakomybės neturi šalintis. Dabar pagal reagavimo laiką, vietoj to, kad imtųsi priemonių, išsiaiškintų, kas negerai, ką reikia taisyti, girdime apie žingsnius į prokuratūrą, ieško kaltės savivaldybės ar „Klaipėdos vandens“. Kaip tik, „Klaipėdos vanduo“ atlieka savo darbą, jie rado, nustatė. Toje vietoje tik norime pasidžiaugti, kad atlieka darbą ir kad toliau nepatektų tos nevalytos nuotekos į upelį“, – antradienį sakė Klaipėdos vicemeras A.Barbšys.
