Seime pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje aptariant praėjusią savaitę pateiktas fizines bausmes uždraudžiančias pataisas organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė pažymėjo, kad Vaiko teisių konvenciją Lietuva ratifikavo dar 1995 metais ir iš Jungtinių Tautų atitinkamų komitetų nuolat susilaukia raginimų uždrausti fizines bausmes vaikams.
„1996 metais atsirado Lietuvoje Vaiko teisių pagrindų įstatymas, kuriame yra vienas nuo praėjusio amžiaus nepajudintas straipsnis, kad vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus, tėvai gali atitinkamai drausminti savo nuožiūra, išskyrus psichinį ar fizinį kankinimą, kitokį žiaurių elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą. Ką tai reiškia žmonių kalba: Lietuvai esant Europos Sąjungoje šiame amžiume ko mes neleidžiame tėvams – tik kankinti vaikų“, – sakė R.Dičpetrienė.
„Seime buvo ne vienas ir ne du (bandymai), kaip turėtų atrodyti nemušimo įstatymas ir fizinių bausmių (draudimo) apibrėžimas, kai kuriais atvejais pritrūkdavo vos poros balsų, bet vis atsitrenkiame į tą pačią sieną, girdime: „Mane mušė, o žiūrėkite, aš Seimo narys“, – apgailestavo „Gelbėkit vaikus“ vadovė.
Paramos vaikams centro vadovė Aušra Kurienė pabrėžė, kad fizinės bausmės ir vaikų drausminimas neturi nieko bendro. „Man džiugu, kad Seimas grįžta prie nepaprastai svarbaus įstatymo, kad ir kokais mažais žingsniais, bet judame teisinga kryptimi, kad tie apibrėžimai pagaliau atsiras. Bet vien apibrėžimus įteisinus žmonių sąmonė ir veiksmai ne iškart pasikeičia, ir kai aš girdžiu abejones, ar įmanoma vaikus užauginti be fizinių bausmių, labai svarbu suprasti, kad fizinės bausmės ir vaikų drausminimas neturi nieko bendro“, – kalbėjo A.Kurienė.
„Naudodami fizines bausmes mes vaikams labai aiškiai pasakome – mušti, skriausti kitą žmogų galima, tik reikia suprasti, kokiomis sąlygomis. Kai esi didelis, gali mušti mažą, kai turi jėgą, gali mažą klupdyti ant žirnių, uždaryti tamsiame rūsyje, neleisti miegoti, ir aš čia ne fantazuoju, aš pasakoju istorijas, kurias mes girdim kasdien. Paramos vaikams centras suteikiame pagalbą per metus daugiau kaip šimtui vaikų, nukentėjusių nuo smurto“, – sakė centro vadovė.
„Muštas vaikas gauna žinią, kad mušti galima, muštas vaikas gauna žinią, kad jo orumas yra nieko vertas, kad jo nuomonė, norai, jausmai nelabai reikšmingi ir jis turi tokiais smurtiniais būdais išsikovoti vietą po saule“, – pabrėžė A.Kurienė.
Viena projekto iniciatorių Dovilė Šakalienė sakė, kad laukimas – nepateisinamas. „Kiekvienas mėnuo atidėto neapibrėžti smurto prieš vaikus mums kainuoja vaikų gyvybes, šiaip vidutiniškai dvi per mėnesį ir tokia yra kaina, kad mes nesugebam šitų klausimų sutvarkyti“, – sakė parlamentarė.
Seimo Savižudybių prevencijos komisijos inicijuotomis pataisomis būtų nustatyta, kad visų formų – fizinis, emocinis, seksualinis – smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes, yra draudžiamas, kaip smurtas apibrėžiama ir nepriežiūra – nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių, emocinių, socialinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko sveikatai, raidai ar orumui.
Per ankstesnes kadencijas Seime jau buvo svarstomos iniciatyvos uždrausti vaikams taikyti fizines bausmes, tačiau jos taip ir nebuvo priimtos, pataisų kritikai paprastai argumentuodavo, kad tai būtų kišimasis į šeimos gyvenimą, neleisiantis tėvams savo nuožiūra auklėti vaikų.
Praėjusią kadenciją Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pateikė naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą, kuriame be kita ko uždraudžiamos fizinės bausmės vaikams, tačiau jis kol kas yra svarstymo stadijoje.
Naujų pataisų iniciatoriai argumentuoja, kad jomis fizinės bausmės būtų uždraustos greičiau nei bus priimtas naujos redakcijos SADM projektas, aprėpiantis daugiau sričių.
