Į akcijos organizatorių kvietimą išsitirti kraują atsiliepė daugiau kaip 200 žmonių. Daugelis jų savo anketose pagrindiniu motyvuoti dalyvauti renginyje nurodė rūpestį sveikata. Akcijos rengėjai pabrėžia, kad žmonės per mažai domisi kasdienių gaminių sudėtyje esančiomis cheminėmis medžiagomis. Kai kurios jų yra patvarios, linkusios kauptis žmogaus organizme, siejamos su įvairiomis lėtinėmis ligomis.
Rezultatai nedžiugina
„Neramu ne tik skaitant medžiagų pavadinimus, bet ir žinant jų poveikį“, – sako Ž.Morkvėnas.
Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas sakė, kad organizacija šioje srityje dirba daugiau nei 10 metų. „2007 m. atlikome vandens tyrimą ir buvome labai nemaloniai nustebinti, radę daug kenksmingų medžiagų. Tada valdžia sugriežtino kontrolę, tačiau 2010 m. pakartoję tyrimą gavome panašius rezultatus“, – minėjo jis.
Aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė patikslino, kad į vandenį kenksmingos medžiagos patenka iš dviejų pagrindinių šaltinių – pramonės įmonių ir žmonių naudotos buitinės chemijos. „2010 m. atlikę tyrimus, kuriuos daryti įpareigojo Europos Sąjungos teisės aktai, įsitikinome, kad kenksmingų medžiagų yra. 2011 m.atlikome tyrimus, kad sužinotume, iš kur jie atsiranda. Buvo išsiaiškinta, kad yra penkios cheminių medžiagų grupės, kurios yra aktualiausios Lietuvai. Pradedamos tokių medžiagų mažinimo programos. Įmonės, kurios to nedarė anksčiau, kviečiamos jas tirti. Kiek tai bus efektyvu – kol kas nesu didelė optimistė“, – 15min sakė J.Buzelytė.
Tiria pirmą kartą
 |
| Žymantas Morkvėnas/15min.lt nuotr. |
Cheminių medžiagų koncentracija žmogaus organizme Lietuvoje tiriama pirmą kartą. „Neramu ne tik skaitant medžiagų pavadinimus, bet ir žinant jų poveikį. Mes ne visada skaitome etiketes, o ir jose ne visada būna visa informacija. Atsakingai vartodami ir darydami sąmoningus pasirinkimus, mes galime spręsti šią problemą“, – teigė Ž.Morkvėnas.
Organizatorių teigimu, tyrimais norima įsitikinti, kad vartodami kasdienius gaminius mes patys tampame kenksmingų cheminių medžiagų kaupyklėmis. Tyrimų rezultatai bus skelbiami gegužės mėnesį, tačiau jau dabar prognozuojama, jog jie nebus itin džiuginantys. Pavojingų medžiagų žmogaus organizme rado daugelis panašius tyrimus atlikusių valstybių. Lietuvoje bus tiriamos trys medžiagų grupės, kurios naudojamos plastiko gamyboje, tekstilėje, automobilių pramonėje, pakuotėse.
Nuo kosmetikos iki buitinės chemijos
 |
| Justė Buzelytė/15min.lt nuotr, |
Pasak J.Buzelytės, dažniausi pavojingų cheminių medžiagų šaltiniai buityje yra kosmetika, buitinė chemija, statybinės medžiagos, žaislai, automobilių priežiūros priemonės. Norit išvengti pavojingo poveikio akcijos organizatoriai siūlo prieš perkant prekę pagalvoti kam ir kodėl jos reikia. Pasidomėti įsigyjamų gaminių sudėtimi, o aptikus pavojingų medžiagų, ieškoti alternatyvių pasirinkimų. Pavyzdžiui, keptuvę plauti ne buitine chemija, o citrina.
2013 m. vasario mėn. bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas viešosios nuomonės tyrimas rodo, kad Lietuvoje gyventojai dėl poveikio sveikatai su cheminėmis medžiagomis daugiausia sieja buitinę chemiją, o mažiausiai – vaikų priežiūros priemones. Tačiau realybė yra tokia, kad tų pačių medžiagų, kurios ilgainiui gali būti pavojingos, leidžiama naudoti ir ten, ir ten. Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių žmonių nurodė skaitantys produktų sudėtį, tačiau dauguma prisipažino, kad produktų etiketės nėra aiškios ir joms suprasti trūksta žinių.
