Kauno miesto savivaldybės tarybos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai penktadienį Kauno miesto savivaldybėje suorganizavo neeilinį frakcijos posėdį dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios skandalingos informacijos.
Jame į gausius klausimus atsakinėjo Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius bei Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
Po posėdžio pasisakė ir pats Kauno meras, dieną prieš paviešintą informaciją pavadinęs šmeižtu.
– Mere, ar skaitėte LRT vakar paviešintą straipsnį?
– Ne, neskaičiau, bet girdėjau. Kur čia negirdėsi.
– N.Valatkevičius šį straipsnį įvardijo kaip meno kūrinį ir neblogą. Kaip jūs vertinate?
– Sutikčiau. Juokinga. Kaip tik rinkimų pradžia... Jei neklystu, pirmi straipsniai tokie pasirodė 2019 m. vasario vidury. Gal gerbiami konservatoriai... Nors ne, nevartosiu žodžio gerbiami, nes jūs per mažai dar žinote apie juos, kiek aš žinau. Tiek fantazija neneša. O šiaip niekas nepavogta, esu nusipirkęs sklypus ten, kur gyvenu – Vičiūnuose, iš senų gyventojų Vičiūnuose, kuriems buvo grąžinti sklypai. Gal nuo 2004 metų... Nei man čia yra ką teisintis, nei kalbėt.
– Kiek esate įsigijęs žemės sklypų Kaune?
– Po žmonos mirties, kitais metais, perrašiau viską vaikams.
– Kiek jūsų vaikai sklypų įsigiję Kaune?
– Nežinau, neskaičiavau. Laikrašty skaičiau, kad tūkstantį ar virš. Atėjus čia dirbti žiūrėjom, kad mieste visiems gyventojams maksimaliai grąžintų žemės sklypus. Už tai tie skaičiai tokie.
– O kaip dėl Vičiūnų vandenvietės? Kam atiteko sklypai po žemių atkūrimo?
– Kažkas grąžinosi. Gal ir mano yra, gal ir ne mano. Visos vandenvietės... Kleboniškyje, kur atidarinėjam naują vandens siurbimo stotį – tai lygiai taip pat bus nuimtos tvoros, aptverta tik apie gręžinį. Ten teritorija, miškas, pakrantė Neries atsivers visiems žmonėms.
– Dar yra kalbama apie jūsų šeimai priklausančius sklypus Lampėdžiuose.
– Ten yra mano kompanijos sklypai. Ten statysiuosi namą. Jei neklystu, ten atsiėmė žemes kažkokia šeima ir aš iš jų nusipirkau. Gal 2009 ar 2010 metais, dar prieš tapdamas meru.
– Pigiau nei už rinkos kainą taip pat? Kaip vertinate paviešintą schemą, kad jūsų meravimo metu dalį žmonėms atkurtų žemės sklypų jūsų sūnus įsigijo už mažesnę nei rinkos kainą?
– Tiek, kiek žmonės parduoda, tiek perki. Moki pavedimu, viskas teisingai.
– Gal galėtumėte patikslinti. Per dvi jūsų kadencijas kiek jūs, jūsų sūnus įsigijo žemės?
– Neskaičiavęs.
– Kaip manote, ar būtumėte tiek įsigijęs, jei ne jūsų pozicija savivaldybėje?
– Gal būčiau daugiau įsigijęs.
– Nematote interesų konflikto?
– Ne, nematau. Tai nėra mano verslas. Aš Vičiūnuose gyvenu. Ten gyvena gal 6 karta mano šeimos. Aš noriu, kad aplink arba šeimos nariai gyventų, arba kiti kultūringi, padorūs žmonės.
– Prieš prasidedant statyboms pradedamos tvarkyti pakrantės. Ar tai daroma už savivaldybės pinigus?
– Kiek atsimenu, pakrančių tvarkymą organizavo buvusi vicemerė Šnapštienė. Ji dabar su didele meile man turbūt daug ką papasakotų.
– Ar gerai supratome, žadate iš Vičiūnų persikelti gyventi prie Lampėdžio ežero? Sakėte, kad statysitės ten namą.
– Nežinau, sugalvosiu. Kaip nuspręsiu.
– Vaizdingose Kauno vietose yra išperkami sklypai. Kodėl jūs ir jūsų sūnus renkasi būtent tokias vietas? Žmonės kalba, kad vyksta miesto privatizacija.
– Man tai Kaunas visas yra vaizdingas miestas. Kiekvienoje vietoje turi būti gera. Keistus klausimus užduodate.
– Konservatoriai teigia, kad turėtumėte trauktis iš mero pareigų. Vienas skandalas po kito.
– Nesu neurochirurgas. Aš jų sprendimų nepakeisiu. Man labai gaila dėl jų, jų mentaliteto. Iš viso partija jų, man atrodo, eina žemyn. Kiekvienais metais kalbėti tomis pačiomis temomis... Jei aš kaip verslininkas būčiau nusipirkęs tuos sklypus verslui, ten ir namai stovėtų, būtų parduoda. Mano verslas – „Vičiūnų įmonių grupė“, kuri užsiima žuvų produktų gamyba. O čia aplink save tvarkiausi. Ten ir mano giminės žemės sklypai. Juos nusipirkau.
– Sakote, kad straipsniai apie jūsų šeimos įsigytus žemės sklypus – rinkiminė kova. Ar dalyvausite tuose rinkimuose?
– Atsakysiu. O dabar turbūt tikrai eisiu dalyvauti.
– Ar jūs pats derinote, o gal jūsų vardu kas derino kokius klausimus dėl aptariamų sklypų įsigijimo urbanistinėje komisijoje, kitur?
– Jei kokie klausimai, susiję su mano, mano šeimos reikalais, yra derinami urbanistinėje komisijoje, tiek aš, tiek sūnus privalo išeiti, nedalyvauti.
– O naujų pirkimų dabar planuojate? Žemės sklypų?
– Šiandien, turbūt, nueisiu daktariškos dešros nusipirkti. Labai mėgstu.
– Mere, jūs esate Kauno veidas. Jei būtume eilinis kaunietis, ar neatrodytų keista, kad vieno mero meravimo metu jo sūnus įsigijo kas šeštą iš visų atkurtų Kaune žemės sklypų?
– Man atrodo, Kaune, kol esu meras, grąžinta tikrai daugiau nei tūkstantis sklypų, kaip skelbta. Gal arti dviejų tūkstančių. Ir tai dar nebaigtas visas grąžinimas. Norėjome atėję, kad greičiau pasibaigtų ta reforma. Kas šeštas sklypas... Kažkas mokykloje blogai aritmetiką mokinosi. Nemoka skaičiuoti. Viskas (LRT skelbiamame tyrime – aut. past.) pagražinta. Kas šeštas iš tūkstančio, tai būtų 150 sklypų... Nežinau, kiek tiksliai. Nėra taip, kaip rašo. Galėjau nusipirkęs iškart parduoti, bet būčiau atrodęs kaip spekuliantas. Tuos, kur pardaviau, sumokėjau visus mokesčius.
Įgijo 34 žemės sklypus
Kaip lapkričio 10 dieną paskelbė portalas LRT, naudodamasis neskaidria schema Kauno mero V.Matijošaičio sūnus, miesto tarybos narys Š.Matijošaitis už mažesnę nei rinkos kainą įgijo 2,5 mln. eurų vertės žemės sklypų patraukliose Kauno vietose.
Anot LRT, šioje schemoje dalyvavo ne tik meras ir jo sūnus, šeimos verslų advokatė Simona Morkūnaitė-Ruibavičienė, bet ir savivaldybės darbuotojai, o įgytų sklypų aplinka ir reikalinga infrastruktūra taip pat tvarkoma už miesto pinigus.
Per dvi V.Matijošaičio kadencijas Kaune buvo suformuota beveik tūkstantis žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės. Beveik kas šeštas sklypas per vidutiniškai du mėnesius nuo suformavimo atsidurdavo Š.Matijošaičio arba su juo susijusių asmenų rankose.
Asmenys, galintys atgauti žemę patraukliose Kauno vietose, sulaukdavo tarpininkų dėmesio. Šie pažadėdavo padėti susigrąžinti žemę su sąlyga, kad naujieji sklypai iškart bus parduoti nurodytiems asmenims už mažesnę nei rinkos kainą, bet didesnę nei valstybės mokama kompensacija.
Viena tokių tarpininkių – Š. ir V.Matijošaičių verslų interesams žemės klausimais atstovaujanti S.Morkūnaitė-Ruibavičienė. Jai padedant pastaruosius septynerius metus mero sūnus ir jo aplinka supirkinėjo grąžinamus žemės sklypus.
LRT duomenimis, ji atstovavo mažiausiai 13 asmenų, kurie turėjo teisę susigrąžinti žemę.
Naudodamasis tokia schema Š.Matijošaitis įgijo 34 žemės sklypus patraukliausiuose rajonuose – Kauno centre, Vičiūnuose, Lampėdžiuose, Šilainiuose, Panemunėje, Žaliakalnyje ir komercinės paskirties sklypus aplink Islandijos plentą.
Susidomėjo teisėsauga
Kauno apygardos prokuratūra, reaguodama į šią viešoje erdvėje paskelbtą informaciją dėl galimai neskaidrių žemės privatizavimo schemų, susijusių su Kauno miesto meru bei jo šeima, priėmė sprendimą kreiptis į NŽT.
Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus nurodymu NŽT, kuri Lietuvoje yra atsakinga už nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumą, pavesta įvertinti viešai pateiktą informaciją bei aplinkybes.
Nustačius teisės aktų pažeidimus, NŽT įpareigota informuoti Kauno apygardos prokuratūrą.
Galbūt neskaidrus žemės sklypų Kaune grąžinimas bei perleidimas figūruoja ir šiuo metu atliekamame Kauno savivaldybės administracijos korupcijos tyrime. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) tvirtina, kad ši situacija tarnybai „jau kuris laikas yra žinoma ir vertinama“.
Pasak STT, dar 2019 metais nagrinėjant gautą pranešimą dėl žemės grąžinimo klausimų ir kitų aplinkybių, informacija buvo perduota Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, kuri pripažino, kad V.Matijošaitis ir D.Matijošaitis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
2020 metais nagrinėjant gautą pranešimą dėl Vičiūnų vandenvietės apsaugos zonos mažinimo inicijavimo bei kitų aplinkybių, informacija dėl nuosavybės teise priklausiusių sklypų pardavimo buvo perduota prokuratūrai spręsti dėl viešojo intereso gynimo.
Tuomet, pasak STT, įvertinus surinktą informaciją ir rizikas, tarnyba nusprendė atlikti korupcijos rizikos analizę vertinant nuosavybių į žemės sklypus atkūrimą tiek Kauno savivaldybėje, tiek ir atitinkamus NŽT Kauno skyriaus sprendimus.
Tarnybos minimame korupcijos tyrime kovo pradžioje įtarimai buvo pareikšti tuometiniam savivaldybės administracijos direktoriui Viliui Šiliauskui.
Teisėsauga įtaria, kad jis paėmė 140 tūkst. eurų kyšį iš bendrovės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno už palankius sprendimus sudarant ir vykdant statybų, rangos darbų sutartis.
Pasak teisėsaugos, tai didžiausias iki šiol rastas kyšis Lietuvoje.
