VMVT direktorius Darius Remeika pabrėžė, kad taršos arsenu šaltiniai kol kas nėra nustatyti. „Drauge su vandens tiekėjais ieškome tinkamiausių sprendimų“, – tikino jis.
Lazdijų rajono Balčių vandenvietės vandenyje atlikus pakartotinius tyrimus, įtarimai, kad arseno kiekis viršijo nustatytą normą, nepasitvirtino. Todėl leista atnaujinti šios vandenvietės vandens vartojimą maistui, informavo VMVT.
Pasak Žemės ūkio ministerijos, Marijampolės, Širvintų, Joniškio, Kelmės, Kauno rajono, Kalvarijos savivaldybių vandenvietėse arseno kiekiai buvo didesni nei 5 mikrogramai litre (µg/l), bet neviršijo ribinės vertės.
„Dar 14 šalies vandenviečių arseno kiekis neviršija nustatytos ribinės vertės (t.y. 10 µg/l), tačiau yra padidėjęs.
Šiuo metu iš tokių vandenviečių tiekiamas vanduo yra saugus ir tinkamas vartoti maistui, tačiau tiekėjai įpareigoti vykdyti aktyvią vandens saugos ir kokybės rodiklių stebėseną ir fiksuoti visus galimus pokyčius“, – rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Įvertinusi, kad Raseinių rajono Ražaitėlių ir Šienlaukio vandenvietėse, net ir išgręžus naujus gręžinius arseno koncentracija vandenyje nežymiai didėja, VMVT teigia ėmusis papildomų priemonių.
„Buvo atlikti 24-ių Raseinių ir aplinkinių Jurbarko, Tauragės, Kelmės, Šilalės rajonų savivaldybių vandenviečių bei Raseinių rajono gyventojų privačių gręžinių vandens tyrimai. Visose tirtose vandenvietėse arseno kiekis neviršijo nustatytos normos.
Didesnis nei leistinas šio teršalo kiekis nustatytas 2 privačiuose gręžiniuose, dar viename – beveik siekia ribinę vertę“, – nurodo tarnyba.
Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad esant arseno koncentracijai geriamajame vandenyje 10–50 mkg/l daromas neigiamas poveikis sveikatai.
Arsenas, kaip rašo BNS, – organizme linkęs kauptis sunkusis metalas. Jis gali sukelti mažakraujystę, galvos skausmus, kvėpavimo takų ir kitas ligas.
Arsenas į aplinką patenka iš chemijos, farmacijos, elektronikos, tekstilės, optikos, energetikos, trąšų pramonės įmonių ir jų gaminių. Šio sunkiojo metalo yra ir akmens anglies pelenuose.
Už tai, kad gyventojams tiekiamas geriamasis vanduo būtų saugus ir kokybiškas, atsako geriamojo vandens tiekėjai, privalu numatytu periodiškumu imti geriamojo vandens mėginius.
Anot VMVT, kai kuriose nedidelėse vandenvietėse buvo tiriami ne visi privalomi rodikliai arba jie tirti ne tokiu, koks numatytas, dažnumu.
„Pavyzdžiui, kai kuriose labai mažose vandenvietėse arsenas nebuvo tirtas kelerius metus iš eilės. Išlieka aktualios ir kitos geriamojo vandens saugos ir kokybės problemos. Pavyzdžiui, kai kurių geriamojo vandens tiekimo subjektų tiekiamame vandenyje yra per didelė geležies koncentracija. Kretingos, Skuodo, Kelmės, Klaipėdos, Šiaulių, Mažeikių, Raseinių ar Kaišiadorių rajonuose kai kurių vandenviečių tiekiamame vandenyje nustatomi didesni nei leistina fluoridų ar boro kiekiai“, – pažymi tarnyba.
Įvertinus tyrimų rezultatus, VMVT įpareigojo vandens tiekėjus sustiprinti vandens rodiklių stebėseną bei dažniau atlikti laboratorinius tyrimus, investuoti į vandens gerinimo priemonių (filtrų, nugeležinimo įrenginių ir pan.) įrengimą.
Reaguodami į tyrimo duomenis, Žemės ūkio, Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijų atstovai pirmadienį surengė pasitarimą.
Pasak žemės ūkio viceministrės Ausmos Miškinienės, situacija dėl arseno kelia nerimą, nes iki šiol tiksliai neaišku, kiek savivaldybių susiduria su šia problema. Ji atkreipė dėmesį, kad, naujausiais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, daugiau kaip 30–yje vandenviečių neatlikti arseno tyrimai. Vandens tiekėjai įpareigoti tyrimus atlikti iki šių metų pabaigos.
Tuo metu pasitarime dalyvavę vandens tiekėjai atkreipė dėmesį, kad skirtingos laboratorijos tame pačiame mėginyje gali rasti tris kartus besiskiriantį arseno kiekį – nuo 11 µg/l iki 33 µg/l, taigi, kyla klausimų ir dėl jų tyrimų patikimumo.
