„Mes džiaugiamės tokiu Vokietijos apsisprendimu – tai yra stiprus solidarumo žingsnis padidinti mūsų saugumą. Mes jau kurį laiką siekiame, kad mūsų valstybės sąjungininkai dislokuotų bataliono dydžio vienetą. Man skambino gynybos ministrė ir patvirtino, kad jie tokį sprendimą yra padarę – tikriausiai sulauksime ir oficialių žinių“, – BNS sakė J.Olekas.
Anot jo, kalbama apie bataliono dydžio vienetą su visa parama – galutiniai sprendimai turėtų patvirtinti liepą NATO viršūnių susitikime Varšuvoje.
„Vokietijos karių pagrindu toks batalionas bus, dėl detalių galėsime informuoti vėliau“, – pridūrė ministras.
Reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje, Lietuvoje nuo 2014 metų pavasario dislokuota kuopa JAV karių, karinė technika, taip pat įkurtas nedidelis NATO štabas.
Kaip nurodo portalas spiegel.de, Vokietijos pasiūlymus dėl papildomo karių dislokavimo Lietuvoje Vokietijos kanclerė Angela Merkel pateikė NATO partneriams, už uždarų durų vykusiame mini viršūnių susitikime Hanoveryje, kuriame dalyvavo Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos lyderiai bei JAV prezidentas Barackas Obama.
Praėjusią savaitę Vokietijos kanclerė Angela Merkel Berlyne BNS paklausta, ar Vokietija būtų pasirengusi į Lietuvą atsiųsti rotacines bataliono dydžio pajėgas, patvirtino, kad šalis sutiktų „įsitraukti į labiau ilgalaikes priemones“, bei sakė, kad detalės dar turi būti „išdiskutuotos“.
Reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje, Lietuvoje nuo 2014 metų pavasario dislokuota kuopa JAV karių, karinė technika, taip pat įkurtas nedidelis NATO štabas.
Be to, Baltijos šalyse po kelis mėnesius treniravosi kitų NATO šalių kuopos. Šiuo metu Lietuvoje be JAV karių treniruojasi ir Vokietijos kariai, iš viso bendroms pratyboms šiemet per kelis etapus į Lietuvą atvažiuoja daugiau kaip 600 Vokietijos rotacinių pajėgų karių su keliais šimtais karinės technikos vienetų.
Baltijos šalys siekia, kad kiekvienoje iš jų būtų dislokuota po tarptautinį batalioną. Dėl to gali būti sutarta liepos mėnesį Varšuvoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Maskva teigia, kad papildomą NATO infrastruktūrą prie savo sienų laiko grėsme ir žada imtis atsakomųjų priemonių.
Lietuva taip pat iš Vokietijos ir Izraelio gamintojų ketina įsigyti 88 „Boxer“ šarvuočius, kuriais būtų aprūpinti du kariuomenės Sausumos pajėgų batalionai. Pirmosios mašinos Lietuvą turėtų pasiekti 2017-aisiais.