„Taip, GNS išsiuntė visus pažadėtas dokumentus į Lietuvą. Juose pateikiama informacija, jog visi konteineriai atitinka saugos reikalavimus, todėl yra tinkami naudoti“, – BNS sakė GNS atstovas Michaelis Koblas.
M.Koblas anksčiau yra sakęs, jog „konteinerių neatitikimai tėra smulkūs, kurie įprasti nukrypimai gamybos metu“.
Ignalinos AE vadovas Žilvinas Jurkšus antradienio vakarą BNS taip pat patvirtino faktą apie gautus dokumentus, tačiau jis teigė nežinantis dokumentų turinio.
Ž.Jurkšus sakė, kad daugiau nei 500 puslapių apimties dokumentai gauti elektroniniu būdu, o jų vertinimas gali užtrukti apie mėnesį ar daugiau.
„Jei mus tenkins techninės konteinerių charakteristikos, tai kreipsimės į VATESI dėl projekto pakeitimo“, – BNS sakė Ž.Jurkšus.
Žiniasklaidoje anksčiau skelbta, jog didžioji dalis „Nukem“ subrangovęs Vokietijos GNS pagamintų ir pristatytų „Constor RBMK-1500“ tipo panaudoto branduolinio kuro saugojimo konteinerių yra nesertifikuoti, nepritaikyti vežti – tokie yra 150 iš 201 konteinerio. Be to, buvo neaišku, kaip užtikrinti, kad būtų kokybiškai užvirinami dvigubi konteinerių dangčiai, ar betoninės laikinosios saugyklos grindys išlaikys 118 tonų svorio konteinerius, kuriuose kuro atliekos įkais iki 300 laipsnių.
Lapkričio 13-oji buvo paskutinė diena, kai GNS turėjo pateikti dokumentus, pagrindžiančius konteinerių technines charakteristikas ir jų tinkamumą naudoti.
Ž.Jurkšus teigė, kad GNS iki šiol pagamino 150 iš 200 reikalingų konteinerių, iš kurių 4 jau atvežti į Visaginą – visi jie neatitiko techninių projekto sąlygų ir neturėjo reikalingų sertifikatų. Anot IAE vadovo, Ignalinos AE yra apmokėjusi už daugiau nei 70 konteinerių.
Rusijos energetikos milžinės „Rosatom“ valdomos „Nukem Technologies“ ir GNS konsorciumas, smarkiai vėluodamas, įgyvendina milijardinės vertės Ignalinos AE uždarymo projektus. Bendrovės įrengia 123 mln. eurų (425 mln. litų) pradinės vertės kietųjų radioaktyviųjų atliekų saugojimo kompleksą ir stato 193 mln. eurų (666 mln. litų) pradinės vertės laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą.
Lietuva su „Nukem“ siekia susitarti dėl konkrečių B/2/3/4 projekto darbų įgyvendinimo plano bei dėl B1 projekto „techninių punktų“. Šalys jau kelerius metus ginčijasi dėl smarkiai brangstančių darbų ir jų įgyvendinimo terminų.
„Nukem“ teigimu, Lietuva už konteinerius iki rugpjūčio pabaigos yra sumokėjusi 50 proc., už B1 projektą – 72 proc., o už B/2/3/4 – 36 proc. (65,1 mln. eurų) lėšų.
