„Turime taikyti griežtesnes atgrasymo priemones, esame pasirengę atsiųsti daugiau karių – tiek sausumos, tiek oro pajėgų. Taip pat daugiau karių atsiųsti į Lietuvą, pasiunčiant signalą, kad esame kartu su savo partneriais“, – po susitikimo su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku sakė ji.
„Mes, vokiečiai, esame patikimas partneris šioje krizėje“, – pabrėžė ministrė.
Tarptautiniam NATO batalionui Lietuvoje vadovaujanti Vokietija praėjusią savaitę šalyje nusprendė dislokuoti papildomus 350 karių, visi jie turėtų atvykti iki savaitės pabaigos.
Anot ministrės, per artimiausius kelerius metus Vokietija greitojo reagavimo pajėgoms skirs keletą tūkstančių karių.
„Mes esame įsitikinę, kad nepaisant įtemptos padėties (...) mes turime daryti viską, kad užkirstume kelią tragedijai – kad Europoje neįvyktų karas“, – kalbėjo ministrė.
Ch.Lambrecht teigė kol kas negalinti tiksliai pasakyti, kokia papildoma parama tai būtų, tačiau teigė, kad artimiausiu metu Vokietija ketina pratęsti savo oro policijos misiją ir imtis kitų priemonių.
„Negaliu dabar jums pasakyti, kaip visa tai atrodys. Mes turime parengti tam planą ir esame iš tikrųjų pasirengę skirti ženklią paramą“, – patikino ji.
„Mes turime Putinui parodyti ne taip, kaip buvo 2014 metais, kai mes nesuderinome savo pozicijų ir veikėme padrikai. Dabar mes turime suderinti savo veiksmus ir turime parodyti, kad esame aljansas, o Rusija yra agresorė“, – pabrėžė Ch.Lambrecht.
Krašto apsaugos ministras A.Anušauskas pažymėjo, kad būtent sąjungininkų buvimas Lietuvoje yra pagrindinis šalies saugumo garantas.
„Atsižvelgiant į didžiulį jėgų disbalansą prie mūsų sienų (...) veiksmingą atgrasymą ir gynybą galima pasiekti tik su Vokietijos ir kitų NATO sąjungininkų pajėgų nuolatiniu kariniu buvimu Lietuvoje“, – pabrėžė ministras.
„Laiku priimti sprendimai demonstruoja ir solidarumą, ir vienybę, ir siunčia atgrasymo žinutę Rusijai – kad esant poreikiui papildomi pajėgumai gali būti sugeneruoti labai greitai“, – dėkodamas Vokietijai už sprendimą atsiųsti papildomas pajėgas kalbėjo jis.
-
Tvyrant įtampai regione, Lietuvoje lankosi Vokietijos ministrė, EP, JAV Kongreso nariai
-
G.Nausėda kalbėjo su U.von der Leyen: sankcijų našta Rusijai turi būti nepakeliama
-
Vokietijos gynybos ministrė ragina V.Putiną grįžti prie derybų: diplomatija turi tęstis
-
G.Nausėda: Lietuva pasirengusi priimti papildomas JAV karių pajėgas
A.Anušauskas taip pat pažymėjo, kad Lietuva yra pasiruošusi užtikrinti visas tam reikalingas sąlygas ir paminėjo infrastruktūros projektus, taip pat ir Rukloje, kuriuos įgyvendinus, šios bus dar geresnė.
„Žinodami visas tas grėsmes turime orientuotis į santykio su sąjungininkais stiprinimą, bet ne trumpalaikiam laikotarpiui“, – sakė jis.
„Palaidotas Minsko procesas“
C.Lambrecht teigimu, separatistinių Donecko ir Luhansko teritorijų pripažinimas yra „drastiškas tarptautinės teisės pažeidimas“.
Anot A.Anušausko, savo įsakais V.Putinas sulaužė Minsko susitarimus, numačiusius paliaubas tarp Ukrainos ir prorusiškų separatistų.
„Minsko procesas, mano supratimu, yra palaidotas. Normandijos formatas irgi neturi tokių perspektyvų, kurias puoselėjo jį sudarančios šalys“, – kalbėjo Lietuvos ministras.
„Turime matyti labai atvirai, kas yra dabartinė Rusija. Ji yra agresorė. Kai kalbame apie sankcijų politiką, sankcijos turi būti orientuotos į agresorių, kol kas šalutinį poveikį patiria Ukraina – kapitalas bėga, akcijų rinka patiria spaudimą“, – pridūrė jis.
C. Lambrecht savo ruožtu akcentavo būtinybę tęsti pokalbius su Rusija.
„Turime labai sudėtingą situaciją, kalbant apie tolesnius pokalbius. Nepaisant to, neturime pasiduoti – turime tęsti pokalbius, turime suvokti, kokios būtų karo Europos viduryje pasekmės, kokia tai būtų tragedija, ką tai reikštų žmonėms“, – kalbėjo politikė.
„Būtent tai turėtų mus paskatinti toliau tęsti pokalbį, dialogą, tačiau taip pat labai svarbu stiprinti atgrasymo priemones“, – sakė ji.
