Lietuva, kaip pažymėjo G.Landsbergis, jau dabar moko ukrainiečių karius ir šią programą gali plėsti.
„Jei mūsų partneriams reikėtų apmokyti Ukrainos karius, kaip naudotis pažangia technika, Lietuva gali pasiūlyti mūsų instruktorių kompetenciją, įrangą, poligonus ir kitą reikalingą pagalbą.
Mes jau dabar apmokome ukrainiečių karius, tad nematome kliūčių apmokymo programą plėsti“, – per spaudos konferenciją penktadienį teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Berlynas anksčiau šią savaitę pareiškė, kad apmokys Ukrainos karius naudotis vokiečių gamybos savaeigėmis haubicomis „Panzerhaubitze 2000“. Jų, kaip pranešama, atsiųs Nyderlandai.
Paklaustas, ar šia ginkluote Ukrainos kariai galėtų būti apmokyti Lietuvoje, nes šalis pati yra įsigijusi vokiškų haubicų, G.Landsbergis atsakė, kad Lietuva yra tam pasiruošusi, tačiau „sprendimą priima už gynybą atsakingi pareigūnai, ar tai būtų Berlyne, ar kitose sostinėse“.
„Mano užduotis – pakviesti nepamiršti, kad galime tai daryti“, – kalbėjo ministras.
Mano užduotis – pakviesti nepamiršti, kad galime tai daryti.
Jis pridūrė, kad Lietuva tam yra tinkama šalis tiek dėl geografinio artumo, tiek dėl patirties.
„Lietuva geografiškai yra arti prie Ukrainos, lygiai taip pat turime privalumą, kad esame susipažinę su Vokietijos kariuomene“, – sakė G.Landsbergis.
G.Landsbergis: būtina papildoma NATO parama
Pasak ministro, Rusijos veiksmai Ukrainoje iš esmės pakeitė saugumo aplinką ir tai, G.Landsbergio įsitikinimu, turi atsispindėti NATO sprendimuose artėjančiame Madrido viršūnių susitikime.
„Reikalingi konkretūs NATO sprendimai dėl rytinio flango priešakinės gynybos. NATO turi būti pasirengusi ginti Baltijos šalis nuo pat pirmųjų konflikto minučių. Tuo tikslu būtinas papildomas NATO kontingento dislokavimas Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse“, – kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Su Vokietijos užsienių reikalų ministre jis teigė aptaręs klausimą dėl šeštojo sankcijų paketo Rusijai.
„Aptarėme kokių žingsnių turime imtis, kad rastume sutarimą dėl šeštojo sankcijų paketo kaip galima greičiau.
Suprantu, kad tai yra sunkus sprendimas šalims, didele dalimi priklausančioms nuo rusiškų energijos išteklių, tačiau jis yra būtinas“, – kalbėjo G.Landsbergis ir teigė, kad Rusija, gaudama pinigus iš Vakarų už energijos išteklius, finansuoja karo nuostolių atstatymą.
Vakarai, pasak ministrės A.Baerbock, plėsdami sankcijas ir toliau darys spaudimą Rusijai.
„Mes rengiame šeštąjį sankcijų paketą, kuriuo mes norime dar labiau ir smarkiau didinti spaudimą [Rusijai], taip pat – energetikos sektoriuje. Mes ir toliau kartu darysime tą spaudimą.
Vokietija prisiima ypatingą atsakomybę, kol Ukraina taps laisva ir saugi“, – per spaudos konferenciją nurodė ministrė.
A.Baerbock: „Nesutiksime su diktatoriška taika“
Ji pripažino, kad Vokietijos ir Rusijos dujotiekio projektas „Nord Stream“ buvo klaida.
„Mes pasukome su „Nord Stream“ klaidingu keliu, tačiau dabar taisome situaciją. Vokietija taip pat visiškai atsisakys rusiškos energijos išteklių: dar vasarą – anglies, iki metų pabaigos – naftos, o vėliau ir dujų“, – tikino A.Baerbock.
Mes pasukome su „Nord Stream“ klaidingu keliu, tačiau dabar taisome situaciją.
Pasak Vokietijos užsienio reikalų ministrės, paliaubų tarp Ukrainos ir Rusijos negali būti bet kokia kaina: „Nesutiksime su diktatoriška taika. Tik ukrainietės ir ukrainiečiai gali priimti sprendimą dėl savo ateities.“
A.Baerbock pažymėjo, kad Lietuva su Baltarusija ir Rusija turi ilgą sieną, tad, konfliktu atveju, nebūtų daug laiko laukti karinio pastiprinimo.
„Ankstesnės atgrasymo logikos NATO gynyboje Baltijos šalyse nebepakanka. Blogiausiu atveju tai reikštų, kad jūsų teritorija bus užimta anksčiau nei Aljanso karių pastiprinimas atvyks jos išvaduoti“, – teigė ministrė.
Paklausta, ar Vokietija imsis lyderystės ir siųs daugiau vokiečių karių, kad NATO priešakinių pajėgų batalionas Lietuvoje virstų brigada, A.Baerbock atsakė, jog Berlynas šiuo klausimu yra pasirengęs prisidėti iš esmės.
Žada prisidėti „iš esmės“
Tiesa, dėl didesnio vieneto kūrimo, pasak jos, turi apsispręsti visas Aljansas.
„Šiuo metu diskutuojame su NATO partneriais apie naują gynybos koncepciją, todėl yra svarbu, kad drauge kaip Aljansas veiktumėme ryžtingai, o ne kaip atskiri užsienio reikalų ministrai. Svarbu, kad procese būtume drauge“, – komentavo ministrė iš Vokietijos.
„Jeigu NATO apsispręs, kad [bataliono] buvimas turėtų būti sustiprintas iki brigados lygmens, tada mes kaip Vokietijos Federacinė Respublika prisidėsime iš esmės. Aš supratau, kad būtinybė yra, poreikis yra ir Vokietija imsis atitinkamų veiksmų“, – pridūrė ji.
Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, tai, ar NATO priešakinių pajėgų batalionas Lietuvoje galėtų tapti brigada, sužinosime per NATO viršūnių susitikimą, įvyksiantį birželio pabaigoje Madride.
Tačiau, anot jo, šiuo klausimu matomi pozityvūs ženklai.
Tarptautiniai sąjungininkų batalionai Baltijos šalyse ir Lenkijoje buvo dislokuoti 2017 metais, juos didinti iki brigados regiono šalys siekia reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą.
Ministrų spaudos konferencija:
