Penktadienį po susitikimo su Gabrieliumi Landsbergiu Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pakartojo poziciją, kuri jau buvo sukėlusi erzelį Lietuvoje – mūsų šalyje bus dalis brigados, o kita bus pasirengusi greitai atvykti.
„Jūsų prezidentas ir mūsų kancleris sutarė dėl to ir tai fiksuota raštu. (...) Mums reikia kovai pasiruošusios brigados, kurios dalis nuolatos būtų dislokuojama Lietuvoje ir dalis – Vokietijoje, ir kurios dislokavimas būtų dienų klausimas“, – teigė A.Baerbock.
Jos teigimu, Lietuvoje reikia daugiau ilgalaikės infrastruktūros sąjungininkams priimti.
„Mums reikia ilgalaikės infrastruktūros, kad galėtume (...) dislokuoti kovai parengtą brigadą. Ir, kaip jau sakiau, dalis jos bus Lietuvoje, bet kita dalis – Vokietijoje, ir ji galės būti perkelta per kelias dienas“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministrė.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitikime pabrėžė konkretų įsipareigojimą dislokuoti visą brigadą. Jis sakė, kad „Vokietijos konkretus įsipareigojimas siųsti Vokietijos kovinę brigadą nuolatiniam rotacijos buvimui sustiprins ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono saugumą“.
„Kelia tam tikrų klausimų“
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys, „valstietis“ Dainius Gaižauskas sako, kad toks Vokietijos pareigūnės pareiškimas kelia naujų klausimų.
„Kol kas skamba keistai Vokietijos pozicija, išsakyta užsienio reikalų ministrės, nes susitarimas buvo labai aiškus, kad Vokietijos brigada bus visa sudėtimi Lietuvoje dislokuota (...) Ką dabar sako Vokietijos ministrė, vėl kelia tam tikrų klausimų“, – 15min sakė opozicijoje dirbantis parlamentaras.
Lietuva siekia, kad Vokietijos karinė brigada būtų dislokuota visos sudėties ir rotuojama, taip pat Vilnius siekia ir aiškaus Berlyno įsipareigojimo.
Pasak Seimo NSGK nario D.Gaižausko, tiek G.Landsbergis, tiek A.Baerbock kalba skirtingai, tačiau šią priešpriešą galėtų išsklaidyti Valstybės gynimo taryba.
„Mūsų užsienio reikalų ministras komentavo šiek tiek kitaip, tai tas nesutarimas turėtų būti išsklaidytas artimiausiomis dienomis ir manau, kad tai galėtų padaryti Valstybės gynimo taryba. Konkrečiai – pasisakyti Prezidentūra, kaip ten iš tikrųjų yra, nes mūsų tikslas yra vienas ir mes nieko kito nesiekiame, kad Vokietijos brigada būtų dislokuota Lietuvoje visa apimtimi“, – kalbėjo D.Gaižauskas.
Krašto apsaugos ministro reakcija – lakoniška
Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, 15min paprašytas įvertinti Vokietijos diplomatijos vadovės pareiškimą, atsakė gan lakoniškai.
„Reikia toliau dirbti“, – sakė A.Anušauskas ir pridūrė, kad kol kas daugiau komentarų nebus.
Seimo NSGK pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigė, kad būtina nuolat kartoti Lietuvos poziciją brigados dislokavimo klausimu, nes Vokietijoje dėl to vyksta diskusijos.
„Vokietijoje vis dar vyksta debatai, skirtingos institucijos ir partijos turi skirtingą matymą, todėl labai svarbu nuolat ir intensyviai aiškinti mūsų poziciją visais lygiais“, – 15min sakė L.Kasčiūnas.
„Nuo Užsienio reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Prezidento“, – pridūrė jis.
Pasak jo, tai daroma ir parlamentiniu lygiu –siekiai sutarti dėl Vokietijos brigados dislokavimo datų.
„Tą darome ir parlamentiniu lygiu, vieningai akcentuoti mūsų siekį ilgai neatidėliojant sutarti dėl abipusiai priimtino tvarkaraščio su konkrečiomis tarpinių ir galutinių tikslų pasiekimo datomis, kada Lietuvoje galėtų būti pilnai dislokuota Vokietijos kovinė brigada pastoviam rotuojamam buvimui“, – kalbėjo Seimo NSGK pirmininkas.
Nesusišnekėjimas?
Klausimų dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje kyla ne pirmą kartą – spalį dėl to Seimo NSGK buvo priverstas aiškintis A.Anušauskas.
Tuo metu iškeltas tikslas parengti brigadai reikalingą infrastruktūrą iki 2025 metų liepos.
Tąkart krašto apsaugos ministras tvirtino, kad „Vokietija nekeičia savo įsipareigojimų, mes savo namų darbų irgi nekeičiame – juos darysime“.
„Priimsime įstatymus ir manau, kad tie įstatymų priėmimai prisidės, kad mes greičiau galėtume kurti infrastruktūrą“, – kalbėjo A.Anušauskas.
Jis tuo metu buvo sulaukęs kritikos tiek iš opozicijos, tiek partijos viduje, kad esą pernelyg lengvai sutiko su Vokietijos gynybos ministrės Christine Lambrecht pozicija, jog pakanka tokios Lietuvai priskirtos brigados parengties, kad šis vienetas į Lietuvą atvyktų per dešimt dienų, esant poreikiui.
Vokietijos ambasada Lietuvoje anksčiau tikino, kad vadovavimo elemento dislokavimas reiškia, kad brigada fiziškai jau yra Lietuvoje, o pilnai bus dislokuota, kai bus įrengta tam reikalinga infrastruktūra.
Tačiau kai kurie karininkai ir ekspertai laikosi pozicijos, kad politikų spaudimas Vokietijai nebūtinai teisingas. Užuot kursčius įtampą, jie ragina greičiau ruošti savo infrastruktūrą karių priėmimui.
