„Mokymų vietos yra trijų Baltijos šalių stabdis, nes jų nėra tiek daug. Tačiau čia yra daug kariuomenės pajėgumų, todėl kyla klausimas, kaip tai suderinti, kaip organizuoti, kaip gauti naudos iš vienų ar kitų pratybų“, – žurnalistams Ruklos mokomajame pulke ketvirtadienį kalbėjo generolas majoras.
Jis dalyvavo trijų Baltijos šalyse dislokuotų sąjungininkų batalionų vadų ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos sausumos pajėgų vadovybės susitikime.
Savo ruožtu, Lietuvos Sausumos pajėgų vadas Artūras Radvilas pažymėjo, jog treniravimosi sąlygos yra gerinamos, tad šis poreikis bus įgyvendintas greitu laiku.
„Jiems labai aktualu yra treniravimo sąlygos, nes jeigu jie atvažiuos su didesnio mąsto vienetais, tai negali čia stovėti be jokios veiklos“, – teigė brigados generolas.
Kaip nurodė abu karininkai, „3+3 Formato“ susitikimo metu aptari koordinavimo ir derinimo, siekiant rasti veiksmingiausius būdus stiprinti rytinio NATO flango, ypač Baltijos šalių, atgrasymą ir gynybą, tobulinimo klausimai.
„Šiandien kalbėjomės apie mums visiems aktualias sritis ir sužinojome, kad galime sustiprinti savo pastangas, susijusias su mokymais, pratybomis, logistika, taip pat su infrastruktūra, o pagrindinis tikslas buvo mokytis vieniems iš kitų“, – nurodė H.Gante.
Jo teigimu, Baltijos šalių gynyba Vokietijai yra ne pasirinkimas, o pareiga. Generolas majoras sakė visiškai neturintis kuo skųstis priimančiosios šalies parama.
„Viskas, ką Lietuva daro dėl mūsų, leidžia mums atlikti savo misiją, ir esu visiškai įsitikinęs, kad Lietuva gali pasikliauti Lietuvoje dislokuota brigada“, – kalbėjo Vokietijos Sausumos pajėgų vado pavaduotojas.
Karininkai taip pat pažymėjo, jog jau yra numatytas kitas „3+3 Formato“ susitikimas, jis turėtų įvykti šių metų antroje pusėje.
„Šiandien buvo vertinama situacija (...) nustatėme keletą sričių, kuriose galime sustiprinti bendradarbiavimą, ir jau šiandien nusprendėme, kada ir kur surengsime kitą mūsų lygio susitikimą“, – sakė H.Gante.
Pasak A.Radvilo, kitas susitikimas parodys kaip kiekvienas brigados valdymo elementas atrodys didesniame formate, kokie yra kariniai poreikiai.
Šiuo formatu valstybės kartu įgyvendina Madrido NATO viršūnių susitikime priimtus sprendimus.
Lietuvoje daugiausiai karių kovinei grupei skiria jai vadovaujanti Vokietija, o savo karius naujai rotacijai taip pat skyrė Nyderlandai, Belgija, Norvegija, Čekija, Liuksemburgas ir Kroatija.
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje dislokuota 2017 metų vasarį, reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje ir karinį aktyvumą regione.