15min žiniomis, Lietuvos Vyriausybė neseniai Vokietijai pristatė planą, pagal kurį iki 2026 metų galėtų priimti brigados dydžio vienetą.
Jame numatomos naujos kareivinės, Pabradės ir Gaižiūnų poligonų plėtra, Rūdninkų poligono įrengimas.
Tačiau su Lietuvos kolegomis susitikusios Vokietijos gynybos ir užsienio reikalų ministrės ir toliau apsiriboja teiginiais, kad dalis brigados bus Lietuvoje, o dalis Vokietijoje.
Kaip rašo „Die Welt“ žurnalistas Philippas Fritzas, po V.Putino invazijos į Ukrainą Vokietija pažadėjo atsiųsti daugiau Bundesvero kariai į Lietuvą, tačiau Berlynas taip pat nepateikė tvarkaraščio.
„Suirzimas Vilniuje yra didelis“, – konstatuoja „Die Welt“.
Žurnalistas atkreipė skaitytojų dėmesį į prieštaringą Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos palyginimą, kad Vokietijos kariuomenė nėra mergina, kurią galima pakviesti prie ežero – jai reikia pasiūlyti vedybinę sutartį.
„Už šį pareiškimą prezidentas sulaukė nemažai pašaipų, komentatoriai taip pat apkaltino jį seksizmu. Tačiau palyginimas apibendrina diskusiją apie vokiečių karių buvimą Lietuvoje“, – rašo „Die Welt“.
Birželio 7 dieną G.Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pasirašė bendrą komunikatą. Lemiamas dokumento sakinys skamba taip: „Vokietija yra pasirengusi vadovauti stipriai ir kovai pasirengusiai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir apsisaugoti nuo Rusijos agresijos.“
O.Scholzas vasarą lankėsi sostinėje Vilniuje ir karių bazėje Pabradėje, kur nuo 2017 metų Vokietijos ginkluotosios pajėgos vadovauja bataliono kovine grupei.
Lietuva tikisi, kad dalinys nuo 1,5 tūkst. karių išaugs į brigadą su 5 tūkst. karių.
„Lietuvoje vyrauja bendras sutarimas, kad kuo daugiau vokiečių karių šalyje, tuo geriau“, – „Die Welt“ sakė 15min vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis.
Vokietijos dalyvavimas Lietuvoje gali būti suprantamas kaip svarbus paskelbto esminio pokyčio, lūžio taško dalis. Vokietijos pažadas imtis daugiau atsakomybės po Rusijos agresijos įgijo „Zeitenwende“ pavadinimą.
Anot „Die Welt“, Lietuvos diplomatai dabar klausia, ką iš tikrųjų reiškia šis „Zeitenwende“.
V.Beniušis interviu laikraščiui pastebėjo, kad Lietuvos pareigūnai „nekritikuotų Vokietijoje, kaip tai daro Lenkijos politikai“.
Ko skundžiasi lietuviai
„Die Welt“ teigia, kad neoficialiuose pokalbiuose Lietuvos politikai teigia, jog juos erzina Vokietijos vyriausybės elgesys. Nors ji pripažįsta padėties rimtumą, tačiau nepateikia grafiko, kada bus galima pradėti tūkstančių Vokietijos karių perdislokavimą.
Lietuvos pareigūnai vokiečių žurnalistui neoficialiai sakė, esą pokalbiai su Vokietijos gynybos ministerija yra sudėtingi.
„Dabar dirbsime pagal aiškų grafiką, kad galėtume įgyvendinti mūsų bendrą įsipareigojimą. Tikiuosi, kad Lietuva taps Zeitenwende pavyzdžiu – su aiškiais terminais ir nustatytu grafiku“, – Vokietijos laikraščiui sakė užsienio reikalų viceministras Jonas Survila.
„Vilniui reikia aiškumo ne vėliau kaip iki kito NATO viršūnių susitikimo. Kitais metais jis vyks būtent Lietuvoje“, – straipsnį baigia „Die Welt“.
Tarp Lietuvos politikų ir karininkų pastaruoju metu buvo skirtingų nuomonių, kiek reikia spausti Vokietiją. Kai kurie valdančiųjų kritikai sako, kad užuot kėlus įtampą su reikalavimais dėl brigados, Lietuva turėtų susitelkti į savo namų darbus, kad būtų pasirengusi užtikrinti geras sąlygas sąjungininkų kariams.
Buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas interviu 15min šią savaitę teigė, kad politikai pernelyg daug dėmesio sutelkia į dalinio pavadinimą – vietoj to, reikėtų kalbėti apie konkrečius gebėjimus, ką NATO turi būti pasirengusi daryti krizės atveju.
„Kai sakome „brigada“, yra labai daug skirtingų brigadų tipų: brigada „Geležinis vilkas“, šarvuočių brigada, oro desanto brigada, lengvųjų pėstininkų brigada. Techniškai visos jos yra brigados, bet visos jos skirtingos. Kiekviena jų turi skirtingus pajėgumus.
Manęs neįtikina argumentas sakyti, kad „čia turime turėti brigadą“. Vietoj to, reikėtų teisingai nustatyti poreikius. Mums reikia gebėjimo daryti... ką? Kokių pajėgumų reikia?“ – kalbėjo B.Hodgesas.
„Tai naudingesnis būdas kalbėti ir mąstyti apie tai, kaip Lietuvos vyriausybė apsaugo savo žmones, taip pat yra pasirengusi padėti Latvijai ir Lenkijai. Ir tas pats galioja visiems. Kokių pajėgumų reikia? Tai, žinoma, lems grėsmė. Kokia yra grėsmė? Tuomet jūs plėtojate pajėgumus ir aprūpinate juos ištekliais“, – teigė jis.
B.Hodgesas pabrėžė, kad dabar ne XVIII amžius, kai kareiviai būdavo tiesiog apgyvendinami kareivinėse kaip įgula – dabar būtina įrengti tinkamas sąlygas kariniam parengimui.
„Nežinau, ar Lietuvoje, poligonuose, yra pakankamai vietos tankams, artilerijai, kariams ir lėktuvams treniruotis ir palaikyti parengties lygį.
Palyginkime su Lietuvos profesionaliais krepšininkais, geriausiais pasaulio žaidėjais. Įsivaizduokite, kad turite Lietuvos krepšinio rinktinę, bet nėra treniruočių bazės. Jie nebebus geriausia pasaulio komanda, jei nuolat nesitreniruos. Tas pats yra ir čia – jei padaliniai negali nuolat lavinti savo įgūdžių, tada jie prastėja, o Rusija tai mato. Ir tai nepadeda atgrasyti.
Taigi, kokie yra pajėgumai? Jei Lietuva artimiausiais metais ketina plėsti infrastruktūrą, įrengti daugiau poligonų, kareivinių, techninės priežiūros patalpų, tuomet būtų galima tai peržiūrėti. Bet aš nežinau, kur jūs dabar galėtumėte sutalpinti visą brigadą, greta „Geležinio vilko“ brigados, amerikiečių bataliono“, – sakė B.Hodgesas.
