Pasak „Politico“, priėmusi svarbų sprendimą iki 2027 m. Lietuvoje dislokuoti 5 000 karių – pirmąją Berlyno nuolatinę užsienio karių misiją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų – Vokietija praėjusį mėnesį užbaigė NATO pratybas „Steadfast Defender“ karo žaidimais vos už 15 km nuo sienos su Rusijos sąjungininke Baltarusija.
„Politico“ pasakoja, kad giliai pušynuose į pietus nuo Vilniaus, už 80 km nuo Pabradės, kariai ir ekskavatoriai pradėjo rengti infrastruktūrą, kurios reikės daugeliui iš 5 000 karių ir jų šeimų, netrukus nuolat įsikursiančių Lietuvoje.
Pelkėtą Rūdninkų mišką kadaise per Šaltojo karo pratybas naudojo sovietų bombonešiai, o šiandien Lietuvos kariuomenės vadovybė kartu su dešimtimis Bundesvero karių, jau esančių vietoje, planuoja bazinę stovyklą. Dar šimtai jų turėtų atvykti iki metų pabaigos.
Lietuvos kariuomenės pulkininkas Rimantas Jarmalavičius, rodydamas krūmais apaugusią pievą, sako „Politico“, kad medžių kelmai ir seni sprogmenys jau pašalinti, kad būtų galima pastatyti naujas kareivines.
„Tai kolektyvinė gynyba, ir svarbu, kad agresyviai nusiteikę mūsų kaimynai žinotų, jog mes nesame vieni, – sakė 52 metų vyras, kuris sulaukė pilnametystės, kai Lietuva sunkiai išsivadavo iš Sovietų Sąjungos. – Kibernetinės atakos, propaganda vyksta nuolat, rusai visą laiką yra agresyvūs.“
Prieš pradėdamas eiti šias pareigas, R.Jarmalavičius prižiūrėjo pietinio Lietuvos regiono teritorinę gynybą, į kurią įeina Suvalkų koridorius – siaura sienos su Lenkija juosta tarp Rusijos eksklavo Kaliningrado srities ir Baltarusijos, kuri dažnai laikoma tikėtinu bet kokio būsimo NATO ir Maskvos konflikto židiniu.
Rūdninkų miške prireikė kelių mėnesių, kad iš 40 ha ploto, reikalingo gyvenamosioms patalpoms įrengti, būtų išvalyti krūmynai ir sovietinių laikų sprogmenys.
Jis sakė, kad vietovėse, kurios netrukus bus naudojamos tankų mokymams, buvo rasta nesprogusių bombų, įsirėžusių net 2 metrų gylyje.
Yra ir kitų iššūkių, nes seni kapai, priešistorinės gyvenvietės ir 1863 m. mūšio su rusais vieta kelia papildomų sunkumų būsimiems vystytojams. „Yra vietų, kurias reikia apsaugoti“, – sakė R.Jarmalavičius.
Kokia Vokietijos brigados išlaikymo kaina?
„Politico“ vertinimu, vis dėlto pažanga daroma. Vietos valdžia jau sutvarkė vandentiekio ir nuotekų linijas iki miško pakraščio, šiais metais ketinama skelbti statybos darbų konkursą.
Be būstų 5 000 karių ir sraigtasparnių nusileidimo aikštelės, turi būti nutiesti keliai, kuriais žmonės ir transporto priemonės būtų vežami iš vienos pratybų vietos į kitą – nuo šaulių ginklų ir kulkosvaidžių šaudyklų iki 12 km artilerijos poligono, tankų šaudymo aikštelės ir gyvenvietės, skirtos mokytis intensyvaus karo mieste veiksmų.
R.Jarmalavičiaus darbas – užtikrinti, kad Lietuvos įsipareigojimas pastatyti būstus ir mokymo objektus visoje 170 kvadratinių kilometrų ploto bazėje būtų tinkamai administruojamas.
Vokietijos gynybos ministerijos atstovas sakė, kad bazės eksploatavimas ir išlaikymas kainuos 800 mln. eurų per metus.
Pagal planą, suderintą su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, Lietuva sumokės už infrastruktūrą, o Berlynas padengs brigados išlaikymo ir įrangos išlaidas.
Vokietijos pareigūnai apskaičiavo, kad mokesčių mokėtojams tai kainuos nuo 6 iki 9 mlrd. eurų; didžioji šios sumos dalis bus išleista sunkiajai ginkluotei, kurios reikės apginkluoti brigadą.
Vokietijos gynybos ministerijos atstovas sakė, kad bazės eksploatavimas ir išlaikymas kainuos 800 mln. eurų per metus.
Vienas Vokietijos karys skundėsi, kad yra logistikos problema – komercinių skrydžių į Vokietijos provincijos miestus planavimas, kad Rūdninkuose tarnaujantys kariai galėtų lengvai grįžti namo atostogų. Tačiau kai kuriuos patogumus gali būti lengviau įdiegti nei kitus.
„Greičiausiai čia įsikurs „Lidl“, – juokavo R.Jarmalavičius apie populiarų Vokietijos prekybos tinklą, įsitvirtinusį Lietuvoje. – Tai priklauso nuo laisvosios rinkos.“
