Tokį sprendimą ketvirtadienį paskelbė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), BNS informavo teismo atstovė Neringa Lukoševičienė.
Teismo teigimu, VRK sprendimas neregistruoti partijos keliamų kandidatų priimtas, atsižvelgus į tai, kad šie asmenys nepateikė savo nuotraukos ar biografijos, kaip to reikalauja Rinkimų kodeksas. Tačiau kodekse taip pat nustatyta pareiga rinkimų komisijai patikrinti, ar pareiškiniuose dokumentuose esanti informacija atitinka reikalavimus, o jeigu pareiškiniai dokumentai turi trūkumų, VRK apie tai privalo nedelsdama pranešti tos partijos ar politinio komiteto atstovui rinkimams ir nustatyti ne vėlesnį kaip 65 dienos iki rinkimų dienos terminą trūkumams pašalinti.
„Šiuo atveju byloje buvo nustatyta, kad VRK šioje Rinkimų kodekso nuostatoje įtvirtintos imperatyvios pareigos pranešti apie nustatytus trūkumus bei nustatyti terminą jiems pašalinti neįvykdė“, – teigiama LVAT sprendime.
Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgė, kad nuotraukos ir biografijos sudaro nedidelę privalomų pateikti pareiškinių dokumentų dalį, be to, jas bandyta teikti ar jos pateiktos su trūkumais, todėl kandidatų nesąžiningumas nenustatytas.
„Visa tai leido konstatuoti, jog VRK sprendimu buvo neproporcingai apribota Konstitucijoje įtvirtinta kandidatų pasyvioji rinkimų teisė“, – pareiškė teismas.
Anot jo, įvertinus tai, kad didžioji dalis pareiškinių dokumentų VRK buvo pateikta, „rinkėjų teisė būti informuotiems nebūtų pažeista, todėl VRK privalo suteikti galimybę partijai pašalinti pareiškinių dokumentų trūkumus“.
Šis teismo sprendimas neskundžiamas.
„Vyriausioji rinkimų komisija susipažino su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu ir šiuo metu laukia likusių šio teismo sprendimų analogiškose bylose. Jie turėtų būti skelbiami penktadienį po pietų. Kadangi LVAT sprendimai yra neskundžiami, VRK juos vykdys“, – teismo sprendimą ketvirtadienį BNS komentavo VRK.
Dėl kandidatų pašalinimo iš rinkimų LVAT teismas yra sulaukęs maždaug dešimties skundų. Tarp jų – Darbo partijos, Liberalų sąjūdžio, Regionų partijos ir kitų.
Sprendimas pagal Žaliųjų partijos skundą priimtas pirmasis. Dalį kitų sprendimų planuojama paskelbti penktadienį.
Praėjusios savaitės sprendimu iš viso iš rinkimų kovos pašalinta daugiau kaip pusė tūkstančio arba beveik 4 proc. savivaldos rinkimuose norėjusių dalyvauti politikų.
Tarp jų – ir į Vilniaus miesto merus bei sostinės savivaldybės tarybą norėjęs kandidatuoti Seimo narys Petras Gražulis. Jis iš potencialių kandidatų sąrašo išbrauktas, nes nesumokėjo dvigubo rinkimų užstato.
Rinkimų kodekse numatyta, kad jeigu savivaldybių tarybų rinkimuose kandidatų sąraše įrašyti kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, už kiekvieną tokį kandidatą mokami dvigubi užstatai.
Dauguma – per 400 – politikų išbraukti, nes nepateikė šiemet pirmą kartą tarp privalomų pareiškinių dokumentų įtrauktų biografijos duomenų. Reikėjo nurodyti gimimo datą, vietą, išsilavinimą, užsienio kalbos mokėjimą, tautybę, darbovietę, šeiminę padėtį, pomėgius.
Rinkimų kovoje taip pat neleista dalyvauti kandidatams, kurie nepateikė savo fotografijų. VRK duomenimis, tokių buvo 67.
Daugiau kaip pusšimtis asmenų nedeklaravo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje nori kandidatuoti.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kovo 5 dieną.
