Už tokį sprendimą balsavo aštuoni VRK nariai, prieš buvo trys, vienas susilaikė.
Iniciatyvinė grupė siekia, kad Lietuvoje įvyktų referendumas, per kurį būtų balsuojama, jog referendumą būtų galima surengti surinkus ne mažiau kaip 100 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių parašų ir kad žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai gali priklausyti tik Lietuvos piliečiams ir valstybei.
Kad referendumas būtų paskelbtas, iniciatyvinė grupė privalo per tris mėnesius ne mažiau kaip 300 tūkst. parašų.
VRK nariai neturėjo pretenzijų dėl siūlymo sumažinti reikalavimus referendumui surengti, bet kai kurie jų kritikavo iniciatyvą dėl žemės pardavimo.
„Šis pasiūlymas faktiškai reiškia Lietuvos išstojimą iš Europos Sąjungos“, – sakė VRK narys Jonas Udrys.
Kad referendumas būtų paskelbtas, iniciatyvinė grupė privalo per tris mėnesius ne mažiau kaip 300 tūkst. parašų.
Jo kolega Rokas Stabingis atkreipė dėmesį, kad pagal iniciatyvinės grupės siūlymą žemės nebegalėtų turėti ir Lietuvos juridiniai asmenys. Anot jo, dabar daug juridinių asmenų turi žemės nuosavybės, todėl kyla klausimas, ką jie darytių jeigu būtų priimtas minėtas siūlymas.
R.Stabingis priminė, kad iki 2014 metų galioja draudimas užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Tačiau, pasak jo, iniciatyvinės grupės siūlymas uždraustų jiems įgyti ir namų valdos žemės.
„Kai įsigyjamas butas, prie jo suformuojamas sklypas (...) Tokiu atveju užsieniečiai negalėtų įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje“, – kalbėjo VRK narys.
Iniciatyvinės grupės koordinatorius Pranciškus Šliužas pabrėžė, kad jie tik nori grąžinti 1992 metais priimtą ir kurį laiką galiojusią Konstitucijos nuostatą.
Iniciatyvinės grupės siūloma Konstitucijos nuostata galiojo iki 1996 metų, kai rengiantis narystei Europos Sąjungoje buvo nustatyta, jog žemės pardavimą reguliuoja konstitucinis įstatymas.
P.Šliužas teigė, kad žemės pardavimas užsieniečiams labai pakenks Lietuvos ūkiui, kad „nė vienas skurdžias pajamas turintis lietuvis neišlaikys žemės savo nuosavybėje“.
Aiškindamas galimus jų siūlymo padarinius juridiniams asmenims, P.Šliužas tvirtino, kad juridiniai asmenys Lietuvoje dažnai bankrutuoja arba „kažkam atitenka“.
„Žemė negali būti kažkieno, o mūsų juridiniai asmenys yra kažkieno“, – kalbėjo koordinatorius.
Referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams bando inicijuoti ir grupė Seimo narių. Tačiau jų sumanymą sukritikavo parlamento kanceliarijos teisininkai, pareiškę, kad siūlomi priimti Konstitucijos pakeitimai akivaizdžiai prieštarauja Europos Sąjungos teisei ir jų priėmimas galėtų būti pripažintas sava valia prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų nesilaikymu.
Grupė Seimo narių siūlo spalį rengti referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams uždraudimo. Parlamentarai, kaip ir grupė piliečių, siūlo referendumu keisti Konstitucijos 47 straipsnį į jį įrašant, kad „žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos respublikos piliečiams ir valstybei“.