„Policija įtikinėja, kad daug visko yra prisidaryta“, – ketvirtadienio posėdyje sakė komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Pasak jo, jeigu teisėsaugos įtarimai pasitvirtins, VRK svarstytų vieno ar keleto kandidatų arba net pačios partijos išbraukimą iš kandidatų sąrašų.
VRK iki rinkimų rezultatų paskelbimo turi galią panaikinti kandidatų registraciją, tokiu atveju gauti balsai būtų pripažinti negaliojančiais.
Pasak VRK nario J.Udrio, tiek, kiek prokuroras leis, komisijos nariai bus supažindinti su teisėsaugos turima informacija apie galimą balsų pirkimą.
„Paprastai prokuroras leidžia susipažinti, kad komisijos nariai pamatytų pilną vaizdą, kokie veiksmai buvo daryti, kiek jie turėjo įtakos rinkimų rezultatams. Tai yra kitokia teisena, ne vyksta baudžiamoji byla – sprendimus reikia priimti iki spalio 30 dienos, iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo, o pats ikiteisminis tyrimas gali užtrukti ir ilgiau“, – sakė jis.
Kitas galimas sprendimas yra dėl konkrečių kandidatų, kurių naudai galimai pirkti balsai registravimo panaikinimo.
Koks bus sprendimas, pasak jo, dabar svarstyti yra anksti. Tačiau pasak J.Udrio, „tvarkiečių“ sąrašo išbraukimas yra tik vienas iš jų: „Kitas galimas sprendimas yra dėl konkrečių kandidatų, kurių naudai galimai pirkti balsai registravimo panaikinimo, arba galbūt paaiškės, kad tai kieno nors padaryta provokacija – viskas įmanoma.“
J.Udris pabrėžė, kad ikiteisminis tyrimas ir VRK tyrimas yra skirtingi dalykai – ikiteisminis tyrimas nagrinėja konkrečių asmenų kaltę dėl galimo konkrečių žmonių balsų pirkimo, tuo metu VRK pagal savo kompetenciją aiškinosi dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.
Komisijos sprendimą galima apskųsti teismui.
Po VRK sprendimo prezidentė Dalia Grybauskaitė arba Seimas galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant nustatyti ar VRK, priimdama sprendimą, nepažeidė Seimo rinkimų įstatymo.
„Taip kad galutinį žodį sprendime tartų teismas“, – pabrėžė jis.
„Tvarka ir teisingumas“, kuri minima galimame balsų pirkime, turi 5 mandatus. Jei VRK nuspręstų panaikinti šios partijos sąrašą, šiuos mandatus dalintųsi kitos partijos.
„Pagal įstatymą, jeigu sąrašo registracija panaikinama, visi balsai už sąrašą pripažįstami negaliojančiais. Tai reiškia, kad rinkimų barjeras dėl to nesikeičia, nes bendras rinkėjų skaičius lieka tas pats. Bus imami barjerą perlipusių partijų gauti balsai, jie bus padalinti iš 70, gausime vieno mandato skirstymo kvotą ir pagal jį būtų skirstomi mandatai“, – paaiškino jis.
Aiškėjanti informacija – skandalinga
Ketvirtadienį teisėsauga paskelbė, kad, gavus anoniminį skundą, buvo pradėta tirti informacija apie rinkėjų papirkinėjimą, spalio 6 dieną dėl to pradėti du ikiteisminiai tyrimai, kurie buvo sujungti į vieną. Nustatyta, kad Šilutės gyventojai už balsavimą siūlė alkoholį, cigaretes ir grynuosius pinigus.
Su tyrimu susiję šaltiniai 15min pasakojo, kad sulaikyti balsų pirkimo organizatoriai turėjo daug pinigų – vienas tarpininkų turėjo apie 3 000 eurų grynaisiais, kurie galėjo būti skirti balsams pirkti.
Šaltinių teigimu, balsus parduoti sutikusiems rinkėjams buvo nurodoma balsuoti už „Tvarkos ir teisingumo“ partiją bei jos kandidatus vienmandatėse apygardose. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąraše balsus pardavusiems rinkėjams buvo nurodoma reitinguoti partijos vicepirmininką K.Komskį. Ketvirtadienį K.Komskis sustabdė narystę partijoje.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris ketvirtadienį patvirtino, jog ikiteisminis tyrimas yra susijęs su partija „Tvarka ir teisingumas“.
„Čia jokios paslapties nėra – „Tvarka ir teisingumas“, šiam momentui. Nedetalizuosim skaičiaus irgi. Kalbant abstrakčiai, nemažai balsų (buvo nupirkta – aut. past.). Tyrimas pradėtas dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise, kaip numatyta kodekse“, – sakė E.Šileris.
Jis taip pat patvirtino, kad buvo perkami balsai ne už atskirus „Tvarkos ir teisingumo“ kandidatus vienmandatėje apygardoje, o „dėl daugiamandatės apygardos“.
Jis taip pat patvirtino, kad buvo perkami balsai ne už atskirus „Tvarkos ir teisingumo“ kandidatus vienmandatėje apygardoje, o „dėl daugiamandatės apygardos“, t. y. už partiją.
Sulaikyti 7 įtariamieji – organizatoriai ir vykdytojai, pas juos atliktos kratos, vienas asmuo suimtas dešimčiai parų.
Šilutės apygardoje „Tvarka ir teisingumas“ gavo 2 053 balsus, o Pietų Žemaitijos apygardoje – 3 665 balsus. Šis skandalas taip pat gali sukelti abejonių, ar partija „Tvarka ir teisingumas“ teisėtai įveikė 5 proc. barjerą ir pateko į Seimą.
„Tvarkiečius“ rinkimuose ištraukė kelios apygardos – Visagino-Zarasų, Pietų Žemaitijos, Gargždų, Šilutės, Jurbarko-Pagėgių, kur už partiją balsavo nuo 12 iki beveik 26 proc. visų rinkėjų.
