Po karštos diskusijos apie darbo tvarką, kokius klausimus priklauso vertinti VRK ir ar galima profesoriumi prisistatyti net juo nedirbant, penktadienį vykusiame posėdyje 7 komisijos nariai balsavo už tai, kad tyrimas būtų nutrauktas, 3 buvo „prieš“, 1 susilaikė.
Neabejojo, ar galima pristatyti profesoriumi
Klausimą dėl žodžio „profesorius“ vartojimo kartu su V.Pranckiečio pavarde Seimo rinkimų reklamoje VRK jau buvo aptarusi praėjusią savaitę vykusiame posėdyje. Radikaliai išsiskyrus nuomonėms, posėdyje dalyvaujant ne visiems komisijos nariams ir jau po balsavimo kilus abejonių, ar kai kuriems iš jų nereikėtų nusišalinti, galutinis sprendimas taip ir nebuvo priimtas.
Prie šio klausimo grįžę penktadienį vykusiame posėdyje, VRK nariai vėl įsivėlė į diskusiją, kiek jie gali svarstyti, ar kam nors leidžiama vadintis profesoriumi. Net buvo siūloma pačiam Vytauto Didžiojo universitetui, kuris buvo priėmęs V.Pranckietį dirbti, išsiaiškinti, ar jam buvo galima prisistatyti profesoriumi net nutrūkus darbo sutarčiai.
Bet pirmiausia pirmininkė Laura Matjošaitytė sukritikavo kolegas, kad jie nesugebėjo priimti sprendimo prieš savaitę. Tuomet buvo balsuojama dėl dviejų alternatyvių sprendimų – nutraukti tyrimą arba pripažinti politiką klaidinus rinkėjus. Už juos balsavo po 5 narius.
VRK pirmininkė nei svarstyme, nei balsavime nedalyvavo, nes, būdama deleguota Seimo pirmininko – kaip tik V.Pranckiečio, nusišalino. Vietoj jos pirmininkavęs pavaduotojas Andrius Puksas balsavo už sprendimą, kad rinkėjai buvo klaidinami. Komisijos nariai iškart susiginčijo, ar, laikinai pirmininkaudamas posėdžiui, jis visiškai pakeitė VRK vadovę ir jo balsas galėjo būti lemiamas.
Be to, kilo abejonių, ar ir Liberalų sąjūdžio deleguotam Maksimui Reznikovui nereikėjo nusišalinti. Iškart dėl visko nesutarus, buvo nuspręsta galutinį sprendimą atidėti iki kito posėdžio.
„Keista, kad nebuvo išpręsta iš esmės. Negalima balsuoti tiek kartų, kiek nori, kol bus pritarta projektui“, – penktadienį kolegas mokė L.Matjošaitytė. Ji kritikavo „lengvą chaosėlį“, mėtymąsi, kai paskelbiamas balsavimas, paskui vėl grįžtama prie klausimo.
Jau po posėdžio Liberalų sąjūdis, kurio sąraše į Seimą kandidatavo V.Pranckietis, pateikė papildomą paaiškinimą. Todėl kai kurie VRK nariai siūlė klausimą persvarstyti. L.Matjošaitytė priminė, kad aplinkybės buvo žinomos prieš pirmąjį balsavimą, buvo parengta pažyma su pasiūlymu tyrimą nutraukti, nesant pagrindo jį tęsti. Kitas kelias, anot jos, sudaryti darbo grupę ir tęsti tyrimą.
M.Reznikovas penktadienį suabejojo, ar apskritai reikėjo nagrinėti anoniminį skundą, pateiktą jau po rinkimų. Jo kolega Tauras Rutkūnas priminė, kad skundą nagrinėti priėmė visa komisija. „Jei yra skundas, nėra skirtumo, kas jį parašė, – Marytė, kandidatas ar anonimas“, – aiškino VRK vadovė.
Kai jau penktadienį buvo nuspręsta priimti kokį nors verdiktą, L.Matjošaitytė vėl pareiškė norą nusišalinti, bet kolegos nubalsavo, kad to nereikia. Beje, VRK pirmininkės situacija buvo dviprasmiška ne vien dėl sąsajų su buvusiu V.Pranckiečiu, kaip buvusiu Seimo pirmininku. Dabar šias pareigas eina liberalų, su kuriais jis kandidatavo, lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Posėdyje dalyvavusio Liberalų sąjūdžio atsakingojo sekretoriaus Dainiaus Petravičiaus žodžiais, prieš rinkimus ne pats kandidatas sugalvojo naudoti profesoriaus vardą. Ši partija turėjo daugiau kandidatų profesorių – Raimundą Lopatą, Kęstutį Glavecką. „Nekilo abejonių, kad reikia pertikrinti. Viešai žinoma, kad jie yra profesoriai“, – aiškino liberalų atstovas.
Išrinko 5 metams, atleido po pustrečio mėnesio
VRK šio klausimo ėmėsi, kai sulaukė anoniminio skundo dėl V.Pranckiečio reklamos prieš pernai vykusius Seimo rinkimus.
„Už galimybių Lietuvą! Prof. Viktoras Pranckietis“, – skelbė viena iš kampanijos reklamų.
Tuometis parlamento vadovas, ankstesniuose rinkimuose kandidatavęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše, antrąkart laimę mėgino su Liberalų sąjūdžiu. Šios partijos tinklalapyje kandidatas taip pat buvo pristatomas kaip profesorius. Rinkimai jam buvo sėkmingi – buvo išrinktas Raudondvario vienmandatėje apygardoje.
Kandidato biografijoje nurodyta, kad jis Lietuvos žemės ūkio akademijoje (vėliau pervadintoje į Aleksandro Stulginskio universitetą, galiausiai – į Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją) dirbo nuo 1982 metų, ėjo įvairias pareigas.
„2016 m. gegužės 19 d. Aleksandro Stulginskio universiteto atestacinė komisija įvertino mano visų 29 metų darbo universitete mokslinę, pedagoginę ir kitas veiklas, ir atestavo profesoriumi, – portalui 15min aiškino politikas. – Atestacijos pagrindu universitetas sudarė darbo sutartį profesoriaus pareigoms.“
Būsimasis politikas konkurso tvarka tapo Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto profesoriumi laikotarpiui nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Bet jau lapkričio 13-ąją V.Pranckietis buvo atleistas iš profesoriaus pareigų. „Profesoriaus pedagoginio vardo Viktoras Pranckietis neturi“, – teigiama akademijos atsakyme rinkimų organizatoriams.
Yra ir profesoriaus pareigos, ir pedagoginis vardas
Vos pradėjęs profesoriauti, biomedicinos mokslų daktaras V.Pranckietis buvo išrinktas parlamentaru. Būsimajam Seimo vadovui pareigų universitete teko atsisakyti, nes Konstitucija draudžia parlamentarams turėti kitą darbą.
Akademija patvirtino, kad jo darbo sutartis tuomet nutrūko. „V.Pranckietis buvo išrinktas konkurso būdu profesoriumi ir juo dirbo iki darbo sutarties pabaigos, t. y. kai buvo išrinktas LR Seimo nariu“, – 15min nurodė akademijos atstovė Živilė Mediekšienė.
Parlamentarui abejonės, ar jis galėjo per rinkimų kampaniją prisistatyti profesoriumi, nesuprantamos. Portalui 15min jis priminė buvęs atestuotas iki 2021 metų. „Profesoriaus atestacija man niekada nebuvo panaikinta, o statuso naudojimas nėra niekaip ribojamas įstatymų. Jei būčiau neišrinktas į Seimą 2020 m., tebegaliojanti profesoriaus atestacija suteiktų teisę tęsti profesoriaus karjerą.
Todėl ir politinėje reklamoje klaidos ir klaidinimo nebuvo“, – tvirtino V.Pranckietis.
Tiek Mokslo ir studijų įstatyme, tiek universiteto statute nurodytos tik dėstytojų pareigybės (profesorius, docentas, lektorius, asistentas). O senato patvirtintame pedagoginių vardų suteikimo tvarkos apraše rašoma, kad profesoriaus pedagoginis vardas gali būti suteiktas dėstytojams, be kita ko, „visą kadenciją ėjusiems konkurso būdu užimtas profesoriaus pareigas ne mažesne kaip 0,5 etato dalimi ir laimėjusiems profesoriaus pareigas antrai kadencijai“.
Reikėtų tikrinti, ar kandidatas gyvena su žmona?
Posėdyje dalyvavęs Liberalų sąjūdžio atsakingasis sekretorius Dainius Petravičius stebėjosi, kad ketverius metus niekam nerūpėjo, jog prie V.Pranckiečio pavardės buvo nurodama „prof.“
Jis aiškino, kad su tokiais tyrimais galima prieiti iki absurdo. Esą VRK gali tekti aiškintis, „ar tikrai kandidatas dar gyvena su ta žmona, kuri ten nurodyta, ar tikrai penki jo vaikai yra jo vaikai, ar jis tikrai bėgioja lauke, jei parašė, kad yra sportininkas.“
Todėl komisijos sekretoriato darbuotojai pasiūlė tyrimą nutraukti. Mat kandidatų biografijose pateikiamos informacijos teisingumo komisija neprivalo tikrinti. Be to, rinkimų agitacijai įstatymo nuostatos dėl klaidinančios ar palyginamosios reklamos esą netaikomos.
Seimo rinkimų įstatymas nurodo, kad „rinkimų agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų“. Kaip tik tĆodėl suabejota, ar V.Pranckietis, prisistatydamas profesoriumi, neklaidino rinkėjų.
Tačiau VRK narė Aistė Žilinskienė, remdamasi teismo sprendimu dėl serialo „Naisių vasara“, argumentavo, kad politinei reklamai gali būti taikomi įprastos reklamos principai ir samprata. Anot jos, reklama negali klaidinti asmenų, kuriems ji skirta, kurių elgesiui ji gali turėti poveikį, trukdyti kitam asmeniui konkuruoti.
VRK narė priminė aukštosios mokyklos atsakymą, kuriame aiškiai nurodyta, kad V.Pranckietis profesoriaus pedagoginio vardo nebeturi.
