VRK panaikinus K.Bartoševičiaus parlamentaro mandatą, jį Seime pakeis pirmasis tarp nepatekusių į Seimą pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų sąrašą esantis politikas – buvęs krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.
Sprendimas priimtas vienbalsiai.
„Šiandien VRK priėmė sprendimą, kuriame nuspręsta pripažinti Lietuvos Respublikos Seimo nario K.Bartoševičiaus įgaliojimus nutrūkusiais. Pripažinti taip pat Seimo nario pažymėjimą negaliojančiu ir pripažinti, kad, atsiradus laisvai Seimo nario vietai, nauju Seimo nariu tampa V.Semeška“, – sakė VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė.
K.Bartoševičiaus įgaliojimai nutrūks nuo trečiadienio.
J.Petkevičienė teigė, kad K.Bartoševičius VRK posėdyje dalyvauti neprivalėjo. Tokia tvarka buvo iki Rinkimų kodekso įsigaliojimo.
„Yra privaloma pateikti pareiškimą, ką K.Bartoševičius ir padarė. Pareiškimas turėjo būti pasirašytas elektroniniu parašu, tas irgi buvo padaryta. Ir komisija ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų privalo priimti sprendimą dėl Seimo nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais“, – aiškino VRK vadovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad penktadienį VRK darbinio susirinkimo metu buvo susitarta posėdį organizuoti antradienį.
Iki penktadienio vakaro jokios informacijos apie K.Bartoševičiaus ketinimus trauktis iš Seimo komisija neturėjo.
„Penktadienį vakare gavus K.Bartoševičiaus pareiškimą dėl atsistatydinimo šis klausimas vakar ryte kaip papildomas buvo įtrauktas į komisijos posėdžio darbotvarkę“, – antradienį kalbėjo J.Petkevičienė.
Kilo klausimas
Pradėjus svarstyti šį klausimą VRK narys Šarūnas Liekis sakė, kad prašymas pateiktas nemotyvuotas, tačiau kontekstas, kodėl taip padaryta, esą kaip ir žinomas.
Jam buvo įdomu, kiek tai koreliuoja su Generalinės prokuratūros prašymu Seimui dėl K.Bartoševičiaus.
„Jeigu Seimas būtų pradėjęs, mes, ko gero, būtume nesvarstę“, – kalbėjo jis.
VRK narė Laura Martinaitytė sakė, kad prašymas formalus, ne VRK kompetencijoje svarstyti kitus dalykus, tuo rūpinasi kitos institucijos.
Jai pritarė ir kita VRK narė Inga Milašiūtė, pabrėžusi, kad komisija neturi gilintis į parlamentaro motyvus.
Panašiai kalbėjo ir kai kurie kiti komisijos nariai, pažymėję, kad Seimo nario teisė atsisakyti mandato, tai aiškiai reglamentuota Rinkimų kodekse.
-
Prašoma panaikinti Seimo nario K.Bartoševičiaus teisinę neliečiamybę: sunkūs kaltinimai
-
Vaikų tvirkinimu įtariamo K.Bartoševičiaus karjeroje – ilgametis darbas su vaikais
-
Sunkių įtarimų sulaukęs K.Bartoševičius: jokių istorijų, susijusių su prievarta prieš mažametį, nebuvo
-
Kas laukia konservatorių partijos po Kristijono Bartoševičiaus skandalo?
-
Dėl K.Bartoševičiaus žodį tarė ir konservatorių lyderis G.Landsbergis
-
Liberalų kandidatė – kritikos smaigalyje: pareiškė, kad konservatoriams mažamečių tvirkinimas tampa norma
Paskelbė apie įtarimus
Prašymą nutraukti jo, kaip Seimo nario, įgaliojimus K.Bartoševičius VRK pateikė penktadienio vakarą.
Vėliau žiniasklaidai jis aiškino, kad darbo Seime atsisako dėl asmeninių priežasčių, susijusių su sveikata.
Pirmadienį paskelbta, kad K.Bartoševičius įtariamas mažamečių prievartavimu.
Naujienų agentūros BNS šaltinių duomenimis, su parlamentaru susijusiame tyrime figūruoja mažiausiai du vaikai.
Vienas galimai nukentėjęs yra iki 14 metų, kitas – iki 16 metų amžiaus.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pirmadienį kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, prašydama leidimo patraukti parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn.
Ji informavo apie 2022 metų lapkričio 15 dieną pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje.
150 straipsnio 4 ir 3 dalyse kalbama apie mažamečio ir nepilnamečio asmens seksualinį prievartavimą.
153 straipsnio 1 dalyje – apie jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą.
K.Bartoševičius įtarimus neigia.
