Siūlydamas referendumo iniciatyvą nutraukti VRK narys Jonas Udris rėmėsi ne tik įstatymais, bet stengėsi problemą pristatyti taip, kad jį suprastų vaikai. Jis lygino iniciatyvą skelbti referendumą su krepšinio aikštele, kurioje tarptautinį čempionatą pralaimėjusi komanda staiga nutaria, kad reikia keisti žaidimo taisykles.
Lėmė vienas balsas
„Jei mums nepatinka taisyklės, išeikime iš čempionato“, – aiškindamas, kad Konstitucijoje uždrausdama žemę parduoti užsieniečiams, Lietuva pažeistų įsipareigojimus Europos Sąjungai bei savo pagrindinį įstatymą padarytų nebesuprantamą, teigė J.Udris.
Jis tikino, kad VRK būtinai turi būti sudaryta galimybė užkirsti kelią antikonstituciniam referendumui. Jei komisija bus neteisi, pasak J.Udrio, tai pasakyti turės teisę Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, o jis turi teisę atsiklausti ir Konstitucinio Teismo.
Savo ruožtu VRK narys Julius Jasaitis tikino, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas yra skirtas ne komisijai, o Seimui ar referendumo rengėjams. Pasak jo, VRK negali stabdyti pradėtos iniciatyvos, kai jau išduoti parašų rinkimo lapai, kaip negalėtų stabdyti ir pradėtų rinkimų. Tokią nuomonę palaikė ir komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Balsuojant dėl šio klausimo būtent Z.Vaigausko balsas nulėmė, nes aštuoni VRK nariai balsavo už referendumo stabdymą, keturi buvo prieš, ir keturi susilaikė.
Dabar referendumo rengėjų surinkti ir patikslinti piliečių parašai bus toliau skaičiuojami, o ar jų pakanka VRK atsakys vasarį. Tuomet Seimas turės spręsti, ar skelbti referendumą. Parlamentarai turės teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis patikslintų, ar toks referendumas Lietuvoje gali vykti.
Pranciškus Šliužas dar kartą pagrasino komisijai, kad ji bus atsakinga, jei Lietuvoje kils „bruzdėjimai".
Norintys netilpo
Trečiadienį į komisijos posėdžių salę netilpo visi norintys jame dalyvauti referendumo rėmėjai. Vieną jų VRK pirmininkui Z.Vaigauskui teko išvaryti už durų dėl per garsiai reiškiamų replikų.
Patys referendumo rengėjai noriai stojo prie mikrofono. Pranciškus Šliužas dar kartą pagrasino komisijai, kad ji bus atsakinga, jei Lietuvoje kils „bruzdėjimai".
„Jūsų sprendimas skamba taip, kaip rusiškas posakis „mama, radi mienia obratno" (mama, pagimdyk mane atgal – red.past.). Pagalvokite, kaip atrodysite tautos akyse“, – ragino komisiją P.Šliužas.
Konstitucinis Teismas įspėjo
Kaip rašė 15min.lt, penktadienį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Lietuvoje negali būti tokių Konstitucijos pataisų, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) įsipareigojimai.
„Referendumu nepanaikinus konstitucinių Lietuvos narystės ES pagrindų, įtvirtintų Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 1, 2 straipsniuose, negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės ES įsipareigojimai“, – paskelbė Konstitucinis Teismas.
Po šio išaiškinimo dalis VRK narių teigė, kad referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams įvykti negali.
Tuo tarpu komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas tvirtino, kad referendumas įvykti gali, tik jame, be klausimo dėl žemės pardavimo, teks pridurti ir klausimą dėl Lietuvos išstojimo iš Europos Sąjungos.
Su tokiu klausimu referendume nesutinka jo rengėjai.
Lietuva nuo šių metų gegužės atveria galimybę ES piliečiams pirkti žemės ūkio paskirties žemę.Toks reikalavimas buvo numatytas šalies stojimo į ES sutartyje. Tačiau mūsų šalis gavo dešimties metų pereinamąjį laikotarpį, kuris baigs galioti jau šiemet.
Referendumo organizatoriai siekia, kad draudimas būtų pratęstas neribotam laikui.
