Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) puslapyje šiuo metu pasiekiami duomenys apie visus kandidatus, dalyvavusius rinkimuose į savivaldybių tarybas, Seimą, Europos Parlamentą ir prezidento postą nuo 1992 m. Čia skelbiama kandidatų biografijos, partinis priklausomumas, turto ir pajamų deklaracijos, kur jie tuo metu dirbo, šeiminė padėtis, teisti ar ne, ir nesvarbu ar buvo išrinkti. Tačiau šie duomenys jau greitu laiku gali būti viešai nebepasiekiami.
Svarstoma užverti VRK duomenų bazes. Pasak teisingumo ministro, ne kartą sulaukta skundų iš buvusių kandidatų, kad jų duomenys yra skelbiami viešai net ir po 15 metų, o tai jiems sukelia nemažai sunkumų.
„Galbūt jam yra paskui sudėtingiau įsidarbinti, jeigu jis ėjo su vienokia ar kitokia partija, jeigu darbdavys yra politiškai motyvuotas. Ne tik mes matome grėsmes, bet duomenų apsaugos inspekcija yra gavusi nusiskundimų iš žmonių, paaiškinimų, kad jie prašo būti ištrinti, prašo, jog jų duomenys nebūtų patalpinti, nes jie su valstybės valdymu nebeturi nieko bendra ir jiems vėliau galbūt sunkiau įsidarbinti“, – sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Kol kas dar ieškoma sprendimų, kokį laiką ir kokie duomenys galėtų būti skelbiami viešai. Vienas iš pasiūlymų – neišrinktų kandidatų duomenys visiems prieinami galėtų būti vieną kadenciją, o išrinktų politikų – 3. Tiesa, net ir po to visi duomenys būtų saugomi VRK ir, žadama, kad žurnalistams bei mokslininkams jie būtų prieinami, nors problemų gali kilti.
„Galbūt ne tiek tų duomenų reikia skelbti, kiek mes skelbiame nuo 1992 m., bet tikrai didžiąją dalį tų duomenų reikėtų skelbti. Istorikai, politologai, žiniasklaidos atstovai atlieka įvairius tyrimus, Metai iš metų informaciją kaupiasi, ir galima labai įdomias analizes atlikti. Jeigu VRK skelbs tik vienos kadencijos duomenis, klausimas, kokius mes tyrimus galėsime atlikti. Žinoma, lieka teisė kreiptis į VRK tiems asmenims, ir prašyti informacijos pateikimo, tačiau klausimas, ar visada VRK matys tą teisėtą pagrindą duomenų davimui“, – kalbėjo VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.
Pasak su korupcija kovojančių nevyriausybinių organizacijų, kyla grėsmė, kad skaidrumo dar labiau sumažės. Ir visuomenės teisę žinoti apie, kad ir buvusį kandidatą, nusvers duomenų apsauga.
„Žmogus, kuris eina į politiką, turi aiškiai suvokti, kad jam yra taikomas aukštesnis skaidrumo standartas, ir jis turi pateikti daugiau informacijos visuomenei, nes sprendžia dėl šimtų milijonų eurų, ir jo sprendimai yra be galo svarbūs“, – sakė „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
Kol kas diskusijos, kiek duomenų apie kandidatus turėtų būti skelbiami viešai, dar tik prasidėjo.
