Šios studijos tikslas buvo išanalizuoti internetinio balsavimo informacinės sistemos sukūrimo, įdiegimo, pritaikymo ir palaikymo politinius, ekonominius, socialinius, technologinius, aplinkosauginius bei teisinius veiksnius, galimybes ir rizikas, atsakyti į pagrindinį klausimą – ko reikia, kad būtų sukurta saugi internetinio balsavimo informacinė sistema.
„Studijoje išanalizuoti vartotojų poreikiai, įskaitant internetinio balsavimo naudą tokioms rinkėjų grupėms kaip užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai ir asmenys su negalia“, – teigiama VRK pranešime.
Taip pat atlikta priežiūros kaštų ir reikalavimų prognozė, pateiktas bendras internetinio balsavimo rizikingumo vertinimas, identifikuoti galimos rizikos veiksniai.
Studijoje pateiktos ir įžvalgos dėl internetinio balsavimo įgyvendinimo politiniu, ekonominiu, socialiniu, technologiniu ir teisiniu aspektu atsižvelgiant į pagrindinius rinkimų principus, kitus rinkimų reikalavimus, numatytus Konstitucijoje, Rinkimų kodekse ir kituose teisės aktuose.
Internetinio balsavimo galimybių studiją atliko jungtinės veiklos pagrindu veikianti įmonė „Civitta“ ir „e-Governance Academy Foundation“ ūkio subjektų grupė.
Seimas dar 2006 metais yra patvirtinęs balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepciją. Su tuo susiję rinkimų įstatymų pakeitimai Seimui teikti 2008, 2009, 2010 ir 2014 metais, tačiau įstatymų leidėjai projektus vis grąžindavo tobulinti.
Šios Vyriausybės programoje numatyta „įvertinti technines galimybes ir inicijuoti teisės aktus, kurie sudarytų galimybę įgyvendinti bandomąjį balsavimą internetu“.