Po 15 valandos VRK duris atvėręs P.Gražulis žurnalistams iškart nepaaiškino savo apsilankymo priežasties – imta spėlioti, kad jis galbūt atnešė kurio nors kito pretendento dokumentus. Tik VRK darbuotojai darant paso kopiją paaiškėjo, kad P.Gražulis į prezidentus ketina kandidatuoti pats.
P.Gražulis žurnalistams sakė apsisprendęs paskutinę minutę. Jis teigė ketinantis atstovauti mažumoms, žmonėms, kurie yra socialiai jautrausia grupė.
„Visą laiką aš kovojau prieš sistemą, prieš sovietinę sistemą, dėl ko nukentėjau, kalėjau lageriuose. Šiandien vėl sukurta sistema, vėl užvaldyta Lietuva ir tai labai daug priklauso nuo prezidento institucijos – jis skiria teisėjus, Seimas tvirtina, prokurorus, STT, saugumo departamento vadovą. Ir visa ši sistema netarnauja teisingumui“, – kalbėjo jis.
P.Gražulis taip pat minėjo žiniasklaidos užvaldymą, kurį esą atskleidė parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atliktas tyrimas.
„Tai aš noriu išlaisvinti jus, žiniasklaidą, kad būtumėte laisvi, ne taip, kaip sovietmečiu, kai buvo valdoma žiniasklaida. Tik sovietmečiu mes žinojome, kas ją valdo, o šiandien mes tik spėjame, kas valdo – dideli pinigai, verslas, „MG Baltic“ (...) ir kitos satelitinės organizacijos“, – motyvus, kodėl nusprendė kandidatuoti, vardijo Seimo narys.
Paklaustas, ar tikisi kurių nors partijų paramos, parlamentaras atsakė, jog tikisi žmonių paramos.
Už V.Tomaševskį dokumentus atnešė J.Narkevičius
V.Tomaševskis pats VRK pirmadienį nepasirodė, jo dokumentus VRK atnešė Lietuvos lenkų rinkimų akcijai priklausantis Seimo narys Jaroslavas Narkevičius. Jis nieko nekomentavo ir išvyko.
Pristačius reikiamus dokumentus, V.Tomaševskis tapo politinės kampanijos dalyviu. Jis iki pirmadienio antros dienos pusės nebuvo registruotas, nes neturėjo savo, kaip kandidato, banko sąskaitos. Apie tai, kad V.Tomaševskis nemėgsta su bankais susijusių reikalų, 15min rašė ir anksčiau, kai jis automobilį pirko už grynuosius.
T.Šimaitis: noriu sukelti sumaištį
Pirmadienis – paskutinė diena tapti politinės kampanijos dalyviu, pareiškinius dokumentus VRK dar galima pristatyti iki kovo 8 dienos.
Besibaigiant VRK darbo laikui komisijai dokumentus pateikė vilnietis 44 metų T.Šimaitis. Paklaustas, kuo užsiima gyvenime jis aiškino turintis įvairios individualios veiklos. T.Šimaitis sakė mokantis keturias kalbas: lietuvių, rusų, lenkų, anglų, tvirtino bagęs Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą.
„Keliu save kandidatu į prezidentus, save pozicionuoju kaip dešiniųjų kandidatą“, – žurnalistams sakė jis. Vilnietis sakė niekada nebuvęs jokios partijos nariu.
T.Šimaitis žurnalistams sakė, kad jį domina ekonomikos kėlimo klausimas. „Ilgai mąsčiau apie šitą, aš turiu tikrai daug ką pasakyti apie tai, ką kiti kandidatai bijo pasakyti. Nes visi bijo prarasti kažkokių balsų, o reikia kalbėti apie visų politinių interesų klausimus“, – teigė jis.
T.Šimaitis vylėsi, kad nepraras rinkimų užstato, nes žmonės už jį balsuos: „Tikiuosi sukelti didelę sumaištį su savo pasiūlymais ir patraukti įvairių politinių pažiūrų Lietuvos gyventojų balsus.“
Prašomas paminėti bent keletą savo idėjų T.Šimaitis sakė, kad galima būtų į Lietuvą atkelti ES gyventojus su gamybos cechais: „Iškart su gamyba, pardavimais, importu. Iškart su darbo vietomis. Tas yra iš tikrųjų įmanoma, jei mes paruošime tinkamą teisinę bazę.“
Internete apie T.Šimaitį pateikiama informacija, jog jis yra įkūręs mankštinimosi zoną po atviru dangumi sostinės Vingio parke, o prieš porą metų yra pykęsis su dainininke Valerija Iljinaite.
V.Matijošaitis lankėsi Vilniuje
VRK susirinkę žurnalistai pirmadienį laukė čia pasirodančio Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, mat pirmadienį jis lankėsi Vilniuje, tačiau galiausiai jis VRK nepasirodė.
Klausimų sukėlė mįslinga mero darbotvarkė, kurioje buvo parašyta, kad V.Matijošaitis dalyvaus susitikime sostinėje, tačiau nepatikslinta, su kuo Kauno meras turi susitikti.
Po pietų V.Matijošaitis išvyko į Kauną, kur surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad prezidento rinkimuose nedalyvaus - koncentruosis į Kauną.
Devyni pretendentai į prezidentus pareiškinius dokumentus dalyvauti gegužę vyksiančiuose rinkimuose VRK įteikė dar šeštadienį. Plačiau apie tai skaitykite čia. Pirmadienį VRK kandidatais į pretendentus registravo vienuolika: Ingridą Šimonytę, Mindaugą Puidoką, Vytenį Povilą Andriukaitį, Gitaną Nausėdą, Saulių Skvernelį, Kazimierą Juraitį, Alfonsą Butę, Petrą Auštrevičių, Naglį Puteikį, Arvydą Juozaitį ir Valentiną Mazuronį.
Kandidatais jie taps tik tada, jei surinks 20 tūkst. rinkėjų parašų.
V.Mazuronis tikisi patekti į antrąjį turą
Pirmadienį į VRK atvykęs europarlamentaras V.Mazuronis žurnalistams sakė dokumentų VRK savaitgalį nenešęs dėl to, kad šeštadienį buvo švenčiama Valstybės atkūrimo diena.
„Vietoj to, kad jie švęstų valstybės šventę, su tais biurokratiniais popieriukais bėgo, atrodė, kad dangus griūva“, – sakė jis.
V.Mazuronis rinkimuose tikisi patekti į antrą turą, o paklaustas, kas jo rinkėjas, europarlamentaras sakė, kad ne apačios ir ne viršūs, o žmonės, kurie galvoja, kad valstybei reikia radikalių pokyčių.
„Gerai, kad sociologai visuomenėj sudaro nol kablelis nol nol nol nol nol devynis procento“, – atsakė jis į repliką, kad sociologai jam gerų rezultatų šiuose rinkimuose nežada.
V.Mazuronio teigimu, tarp pretendentų į prezidento postą nėra daug kandidatų, kurie žino, kaip Lietuvoje vykdyti pokyčius.
V.Mazuronis atskleidė rinkimuose į Europos Parlamentą nebedalyvausiantis.
V.Gudiškis į VRK atėjo be pareiškinių dokumentų
Po 14 valandos į VRK atvyko į prezidento postą kandidatuojantis Vitas Gudiškis. Jis teigė norintis pristatyti pareiškinius dokumentus, nes jam reikia parašų rinkimo lapų.
Tačiau vėliau paaiškėjo, kad jis pareiškinių dokumentų nepristatė, todėl VRK kol kas negali svarstyti jo pripažinimo pretendentu į kandidatus klausimo.
V.Gudiškis dar laiko turi – pareiškinius dokumentus jis gali pristatyti iki kovo 8 dienos.
V.Gudiškis pripažino dar neturintis reikiamo užstato, tačiau neabejojo jį turėsiąs vėliau.
„Užstatą pateiksiu artimiausiomis dienomis, nes pagal įstatymą iki kovo 8-osios galima“, – sakė jis.
V.Gudiškis, gyvenantis Balsiuose, Vilniaus rajone, teigė esąs įsitikinęs, jog už jį pasirašys visi Balsiai: „Manau, kad Balsiuose surinksiu apie 25 tūkst. parašų“.
Pretendentas į prezidentus išsidavė esąs įsitikinęs, kad užstatą atgaus, jei surinks reikiamą kiekį jį palaikančių piliečių parašų, tačiau iš tiesų pagal įstatymą užstatą atgauna tik daugiau kaip 7 proc. balsų surinkęs kandidatas.
„Kas liečia pinigus, tai neturiu jokių problemų, kadangi jūs žinote LTOK (Lietuvos tautinis olimpinis komitetas – aut) rėmėjas yra „Olifėja“, mano draugai, kurie, aš jų pavardžių neminėsiu, deklaravę nemažai pinigų, jie mane tikrai parems“, – žurnalistams VRK atviravo jis.
Išeidamas V.Gudiškis sakė, kad sutarė susiskambinti su VRK pirmininke dėl tolimesnių jo kandidatavimo reikalų.
Visuomenės nuomonės apklausų bendrovės „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys pirmadienį žurnalistams sakė, kad A.Juozaičio galimybės didesnės už V.Mazuronio.
„Bet yra laiko pasistengti ir pasivyti“, – sakė jis.
Anot V.Gaidžio, stipriu save galės vadinti tie kandidatai, kuriems pavyks surinkti 7 proc. balsų ir nereikės atsisveikinti su rinkimų užstatu.
Paklaustas, ar būna, kad kandidatai padaro žymų šuolį, sociologas teigė daugiau prisimenantis kritimo atvejų, pavyzdžiui, iš pirmos į antrą poziciją. „Prisimenu iš rinkiminių kampanijų – kartais vienas žodis nulemia kritimą, o kad į viršų koptum – kartais šimtą žodžių gali pasakyti. Reikia daug to darbo ir padėjėjų“, – kalbėjo jis.
V.Gaidys sakė pats nepamenantis stebuklų ir juokavo, kad galbūt jis nutiks per šiuos rinkimus.
Kalbėdamas apie panašų reitingą turinčius S.Skvernelį ir I.Šimonytę, V.Gaidys pabrėžė, kad I.Šimonytė yra stipresnė ta prasme, kad jos rinkėjas labiau angažuotas. „S.Skvernelio elektoratas gal žemesnio išsilavinimo, mažesnių pajamų ir mažiau tos rinkiminės batalijos yra...“, – svarstė jis.
Jei pretenduoti į prezidentus nuspręstų V.Matijošaitis, jis, anot sociologo, kandidatų dėlionę pakeistų, nes ketvirtoje vietoje pagal populiarumą yra tik dėl to, kad nekandidatuoja.
„Jei jis pasakytų, kad aš kandidatuoju, gali būti visai kita pozicija. Reikia žiūrėti, kokie elektoratai: visgi jis arčiau S.Skvernelio, ir įvaizdis toks, kad vienas ir kitas yra ūkiški žmonės. S.Skverneliui būtų sunkiau, jeigu V.Matijošaitis kandidatuotų“, – teigė jis.
Parlamentarė Aušra Maldeikienė anksčiau pranešė rinkimuose nedalyvausianti, į prezidento postą nebekandidatuoja ir Raimonda Daunienė.
Siekiančiųjų prezidento posto iškėlimas bus baigiamas kovo 8 dieną, o balandžio 12-ąją paaiškės galutinis kandidatų į prezidentus sąrašas.
Norint oficialiai tapti kandidatais rinkimuose, pretendentai iki kovo 28 dienos turės surinkti ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašų. Jiems antradienį bus išduoti parašų rinkimo lapai.
Grąžindami parašų lapus, prezidento posto siekiantys pretendentai privalės pateikti gyventojų pajamų mokesčio ir turto deklaracijų išrašus, privačių interesų deklaraciją, biografiją, duomenų anketą apie ryšius su užsienio specialiosiomis tarnybomis.
Prezidento posto sieksiantys kandidatai sumoka 4,6 tūkst. eurų užstatą, kurį bus galima atgauti rinkimuose surinkus 7 proc. arba daugiau balsų.
Sausį–vasarį bendrovių „Baltijos tyrimai“ ir „Vilmorus“ atliktų apklausų duomenimis, kandidatų į prezidentus reitinguose pirmauja ekonomistas G.Nausėda, dėl antros ir trečios vietų varžosi I.Šimonytė ir S.Skvernelis.
